Vakar LRT laidoje "Gamtos patruliai" buvo paskelbta apie planus Kauno miesto Žaliakalnyje esančiam valstybiniam Ąžuolyno parkui pakeisti žemės naudojimo paskirtį. Iki šiol turėta miškų ūkio žemės paskirtis neleido Ąžuolyne atkurti žemės nuosavybės, t.y., išdalinti jo sklypais. Dabar "po vandeniu" neoficialiai jau sklando tokių sklypų planai.
Galima šias kalbas "nuleisti" gandais, tačiau siekis išdalinti Ąžuolyną kotedžams statyti jau sklandė dienraščiuose prieš porą metų. V. Aleknos inspiruotoms varžyboms pastatytas maniežas turėto būti laikinas ir po kiek laiko išardytas, tačiau... nedingo. Pasikartojantis pavojaus signalas verčia sunerimti, kad Ąžuolynas gali būti vis intensyviau (jei ne visiškai) urbanizuotas.
Žaliakalnis yra pavadintas Žaliakalniu dėl savo artumo natūraliai, žmogui priimtinai miesto aplinkai. Istoriniai miesto centrai paprastai žaliųjų plotų neturi apskritai (pasižiūrėkit į Vilnių, kuriame skverai atsirado tik apželdinus karo metu išsprogdintų namų vietas). Kaunas (kol kas) turi. Ir tai jo privalumas, ne trūkumas.
Ilgai nepostringausiu apie istorinę ir gamtosauginę Ąžuolyno prasmę - jame esančias unikalias gyvūnų, vabzdžių ir augalų rūšis (nors, dėkui Dievui, jos yra velniškai geras pretekstas gamtosaugininkams ir gamtos mylėtojams prisidėti prie Ąžuolyno išsaugojimo). Ąžuolynas tarnauja miestiečims. Visiems. Ne saujelei "nusivylusių namų šeimininkių". Taip pat jis skirtas šalimais esančių Kauno technologijos universiteto ir Kūno kultūros akademijos studentų poilsiui ir atgaivai.
Kaunas didžiuojasi savo archyvinėmis XIX - XX a. I pusės panoraminėmis nuotraukomis. Dauguma jų buvo darytos iš viešųjų erdvių - Mažojo Ąžuolyno ir Vytauto parko. Ar norime, kad gražiausios miesto panoramos nuo šiol būtų matomos tik iš brangių privačių namų ir butų balkonų? Ir tik kai kuriems?
Neleiskime dar vienos patrauklios viešosios Kauno erdvės paversti pinigų melžimo mašina; sodeliais, į kuriuos bus galima paspoksoti pro tvoros virbus. :/
Eksponuoju nuotraukas, padarytas žiemą, ir vieną saulėtą pavasario dieną. Sutikti nykstantys personažai - vaikinas, įrašinėjantis upelio čiurlenimą į garsajuostę, dailininkas, tapantis "gyvai" pasitiesęs drobę pievelėje, senukų pora, burkuojanti prisėdus ant išlinkusio medžio kamieno. O kur dar "mamyčių zonos" lankytojos su vaikais ir besiglamonėjantis jaunimas ant suoliukų, bėgiojantis jaunimas. Visus juos dar galima sutikti Ąžuolyne. Kiaurą žiemą/vasarą čia pilna žmonių (nuotraukose to nematysite, nutaikiau progą, kad niekas nepkliūtų į kadrą
). Ne visi turi galimybę išvažiuoti į užmiestį ar į Palangą.
Galima šias kalbas "nuleisti" gandais, tačiau siekis išdalinti Ąžuolyną kotedžams statyti jau sklandė dienraščiuose prieš porą metų. V. Aleknos inspiruotoms varžyboms pastatytas maniežas turėto būti laikinas ir po kiek laiko išardytas, tačiau... nedingo. Pasikartojantis pavojaus signalas verčia sunerimti, kad Ąžuolynas gali būti vis intensyviau (jei ne visiškai) urbanizuotas.
Žaliakalnis yra pavadintas Žaliakalniu dėl savo artumo natūraliai, žmogui priimtinai miesto aplinkai. Istoriniai miesto centrai paprastai žaliųjų plotų neturi apskritai (pasižiūrėkit į Vilnių, kuriame skverai atsirado tik apželdinus karo metu išsprogdintų namų vietas). Kaunas (kol kas) turi. Ir tai jo privalumas, ne trūkumas.
Ilgai nepostringausiu apie istorinę ir gamtosauginę Ąžuolyno prasmę - jame esančias unikalias gyvūnų, vabzdžių ir augalų rūšis (nors, dėkui Dievui, jos yra velniškai geras pretekstas gamtosaugininkams ir gamtos mylėtojams prisidėti prie Ąžuolyno išsaugojimo). Ąžuolynas tarnauja miestiečims. Visiems. Ne saujelei "nusivylusių namų šeimininkių". Taip pat jis skirtas šalimais esančių Kauno technologijos universiteto ir Kūno kultūros akademijos studentų poilsiui ir atgaivai.
Kaunas didžiuojasi savo archyvinėmis XIX - XX a. I pusės panoraminėmis nuotraukomis. Dauguma jų buvo darytos iš viešųjų erdvių - Mažojo Ąžuolyno ir Vytauto parko. Ar norime, kad gražiausios miesto panoramos nuo šiol būtų matomos tik iš brangių privačių namų ir butų balkonų? Ir tik kai kuriems?
Neleiskime dar vienos patrauklios viešosios Kauno erdvės paversti pinigų melžimo mašina; sodeliais, į kuriuos bus galima paspoksoti pro tvoros virbus. :/
Eksponuoju nuotraukas, padarytas žiemą, ir vieną saulėtą pavasario dieną. Sutikti nykstantys personažai - vaikinas, įrašinėjantis upelio čiurlenimą į garsajuostę, dailininkas, tapantis "gyvai" pasitiesęs drobę pievelėje, senukų pora, burkuojanti prisėdus ant išlinkusio medžio kamieno. O kur dar "mamyčių zonos" lankytojos su vaikais ir besiglamonėjantis jaunimas ant suoliukų, bėgiojantis jaunimas. Visus juos dar galima sutikti Ąžuolyne. Kiaurą žiemą/vasarą čia pilna žmonių (nuotraukose to nematysite, nutaikiau progą, kad niekas nepkliūtų į kadrą
). Ne visi turi galimybę išvažiuoti į užmiestį ar į Palangą.
Comment