Iš "Būdas žemaičių":
"Europos Sąjungos pinigai – regionų skurdinimui"
2007-07-27
Vitas Smilgys
Jau rašėme kad Susisiekimo ministerija, sprendžiant pagal visus požymius, „Lietuvos geležinkeliams“ sugalvojus, rengiasi demontuoti geležinkelio linijas, vedančias į Liepoją ir Klaipėdą. Antradienį Mažeikių rajono savivaldybėje vykusiame pasitarime spręsta, kaip atnaujinti geležinkelio liniją į Klaipėdą per Skuodą.
Istorijos priešistorė
AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracija kiekvienais metais, pavasarį ir rudenį, vizituoja savo nuolat tobulinamą ūkį, kurio pagalba plieninėmis magistralėmis gabenami kroviniai į pačius įvairiausius kontinento kampelius.
Dar prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ komercijos direktorius Juoza Senūta, lankydamasis Mažeikių stotyje, suko galvą, ką daryti su planinės ekonomikos laikais išvystytu kelynu Mažeikių geležinkelių stotyje. Vienas geležinkelių padalinio vadovas, norėdamas turėti kuo mažiau nepatogumų eksploatuojant įrenginius, į vieną direktoriaus ausį kuždėjo esą reikia demontuoti kuo daugiau geležinkelio kelių Mažeikių stotyje, o kitas, labiau patriotiškai nusiteikęs, šnibždėjo, kad „palaukime, kol įstosime į ES, o tada, po penkerių metų, pamatysime.“ J.Senūta su pastarąja versija lyg ir sutiko. „Krovinių ir keleivių gabenimai geležinkeliais gali atsigauti. Iš Mažeikių jie galės būti vežami trumpiausiu keliu į Liepoją, Klaipėdą, tuo labiau, ir Ryga netoli“, – toliau porino strategiškai mąstantis geležinkelių specialistas. „O kas ta Ryga?“ – sukluso komercijos direktorius. „Milijoninis miestas, Latvijos sostinė ir uostas, galintis daryti įtaką ekonomikai atokesniuose miestuose, tuo pačiu ir Mažeikiuose“, – patikslino J.Senūtos pašnekovas. Tada Lietuvos geležinkelių komercijos direktorius sureagavo žaibiškai: „Aha... Geležinkelio kelius Mažeikių stotyje reikia demontuoti. Ir kuo greičiau tą patį atlikti su geležinkelio atšaka į Skuodą.“
Straipsnio autorius yra tiesioginis šio dialogo liudytojas. Nuo tada viskas ir prasidėjo: Mažeikių geležinkelio stoties rekonstrukcija demontuojant kelius, atsiradęs Susisiekimo ministro 2002 metų įsakymas dėl neperspektyvių geležinkelių infrastruktūros linijų uždarymo ir šiomis dienomis – geležinkelio linijos, vedančios Liepojos link, ardymas tuoj pat už Ventos geležinkelio stoties ties Ruzgų gyvenviete. Įsitikinti esama padėtimi į vietą buvo nuvykęs buvęs geležinkelių specialistas, dabar – Tarybos narys, Pranas Noreika. „Vykdomos rekonstrukcijos etapai rodo, kad rengiamasi demontuoti visą geležinkelio atkarpą iki pat Liepojos“, – konstatavo jis. Tai liudija ir Susisiekimo ministerijos Geležinkelių transporto departamento direktoriaus Simo Garuolio atsakymas į konkretų „Būdo žemaičių“ klausimą, kokios perspektyvos laukia geležinkelio linijos į Liepoją atkarpos Mažeikių rajone bei geležinkelio atkarpos nuo Kretingos per Skuodą į Latviją. Kaip žinia, geležinkelio linija, vedanti iš Mažeikių į Liepoją, Latvijos teritorijoje atsišakoja į Klaipėdą – tai būtų trumpiausias atstumas gabenti krovinius ir keleivius iš Mažeikių į Liepoją bei Klaipėdą. Apie minėtų geležinkelių linijų perspektyvas Transporto investicijų direkcijos sanglaudos fondo projektų sąraše iki pat 2012 metų nieko nesakoma. Apie šių linijų likimą nieko nekalbėjo ir Transporto investicijų direkcijos direktorius Albertas Arūna.
Mažeikių ir Skuodo savivaldybės informuotos nebuvo
Apie aukščiau aprašytą AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei Susisiekimo ministerijos sumąstytą ir jau praktiškai pradėtą vykdyti savotišką Mažeikių ir Skuodo regionų ateities naikinimo planą tų rajonų savivaldybės nieko nežinojo, kol Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ klerkų sumanymas nebuvo demaskuotas gegužės 22-ąją ir liepos 10-ąją spausdintuose straipsniuose mūsų laikraštyje. Sunerimę dėl tokių transportininkų veiksmų, iniciatyvinės grupės nariai „Mažeikių senamiesčio vertybėms išsaugoti ir puoselėti“ (toliau – Iniciatyvinė grupė, – aut. past.) buvo susitikę su Seimo nare Audrone Pitrėniene, kurią informavo apie Mažeikiams ir Skuodui gresiančią blankią ekonominę ateitį, jei Mažeikių rajone bus demontuota geležinkelio linija Liepojos kryptimi. Atsakydami į tokį lietuvių žingsnį, latviai nuardytų geležinkelius savo teritorijoje, netrukus „dėl nuostolingų paslaugų“ tokio pat likimo sulauktų Skuodo rajone esantys geležinkeliai. A.Pitrėnienė, gavusi tokią informaciją, ėmėsi tolimesnių veiksmų.
Susitikimas – Seimo narės iniciatyva
A.Pitrėnienė, susirūpinusi Mažeikių ir Skuodo rajonų ateitimi, inicijavo Mažeikių rajono savivaldybės mero Vilhelmo Džiugelio, Skuodo rajono savivaldybės mero Stasio Vainoro, Mažeikių verslininkų asociacijos (atstovavo viceprezidentė Virginija Eidimtienė, – aut. past.), Mažeikių verslininkų asociacijos (atstovavo vykdantysis direktorius Virginijus Raudonius, – aut. past.) bei Iniciatyvinės grupės atstovų susitikimą liepos 24 dieną Mažeikių rajono savivaldybėje. Įžanginį žodį tarė A. Pitrėnienė: „Reikia atlikti veiksmus, kad būtų atnaujintas traukinių eismas šiuo geležinkelių ruožu, nepaisant to, kad praeitais metais susitikome su Susisiekimo ministerijos ministru Algirdu Butkevičiumi Skuode. Susitikimo, kuriame taip pat dalyvavo „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė, Klaipėdos naftos terminalo ir „Mažeikių naftos“ atstovai, rezultatai buvo niekiniai. 2006 metais įvykusiame susitikime „Lietuvos geležinkelių“ atstovas vienareikšmiškai teigė esą jiems nuostolinga investuoti į tą geležinkelių ruožą ir jie nemato investicijų atsipirkimo galimybių, nors į susitikimą atvykę dalyviai jokių konkrečių paskaičiavimų neturėjo. Todėl tik paaimanavome, kad gyventojams traukinių eismas būtų reikalingas, bet geležinkeliams tai būtų nuostolinga, ir nusiminę išsiskirstėme.
Bet mes „taško“ dar nepadėjome. Problemai iškilus naujai, reikalauju susitikimo su Susisiekimo ministru. Tikiuosi, kad mes visi, dalyvaujantys šiame susitikime, vyksime susitikti su A.Butkevičiumi. Jei turime šansų išjudinti eismo geležinkeliais iš Mažeikių į Klaipėdą trumpiausiu keliu problemą, esu pasiryžusi bet kokiems žygiams – dialogui, visuomeninėms ir politinėms akcijoms“, – karingai nusiteikusi kalbėjo Seimo narė.
Linijos likimas – jau ne AB „Lietuvos geležinkeliai“ reikalas
Susitikime Iniciatyvinės grupės nariai kalbėjo, kad traukinių eismo iš Mažeikių į Liepoją ir Klaipėdą trumpiausiu keliu atnaujinimo problema pamažu tampa ne pelno siekiančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ reikalu. „Lietuvos geležinkeliai“ yra akcinė bendrovė, turinti tik komercinius interesus, ir šio regiono ateitis jos visiškai nedomina. Pirmasis žingsnis, kurį turėtų atlikti „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė – nebesikišti į „tą reikalą“ ir sustabdyti geležinkelio linijos demontavimo darbus. Eismo į Liepoją ir Klaipėdą tiesiausiu keliu atnaujinimas tampa nacionalinio masto politiniu reikalu. Susisiekimo ministerijos vadovai, savo ruožtu, turėtų pradėti mąstyti, vadovaudamiesi regioniniais ir nacionaliniais interesais, o ne komercinių įmonių ir grupuočių pageidavimais – jos visada baiminsis Liepojos uosto konkurencijos ir sieks „išmušti“ kuo daugiau pinigų už krovinių gabenimą geležinkeliais didžiausiu lankstu (šiuo metu metalo laužo kelias į Liepoją iš Mažeikių driekiasi per Radviliškį ir Jelgavą, o naftos produktų į Klaipėdos naftos terminalą iš „Mažeikių naftos“ – per Kužius arba Radviliškį, Telšius ir Plungę – aut. past.),“ – kalbėjo susitikimo dalyviai.
ES pinigai – regionams skurdinti
Susitikime buvo išsakyta dar viena įdomi mintis – įsisavindami ES struktūrinių fondų paramą, AB „Lietuvos geležinkeliai“ sutaupo savas lėšas, kurias naudoja demontuoti geležinkelio linijoms Mažeikių rajone. Tą patį ji vėliau atliks ir Skuodo rajone. Jei Susisiekimo ministerija nesileis į kalbas dėl geležinkelių perspektyvų Mažeikių ir Skuodo rajonuose, bus būtina informuoti ES, kokiais „tikslais“ Lietuvos Vyriausybė naudoja ES paramą. Tarp susitikimo dalyvių atsirado turinčių vienokių ar kitokių kontaktų su atsakingais asmenimis Briuselyje. „Didėjant ES paramai, keleivių vežimas geležinkeliais tampa įmanomu. Naudojant tikslines dotacijas, įmanomomis tampa ir tokios transporto paslaugos, kai gyventojai turi galimybę rinktis transporto rūšį. Tai – socialiai reikšminga, tad ne viskas turi būti grindžiama atsiperkamumu ir pelno siekimu“, – konstatavo Iniciatyvinės grupės nariai. „Austrijoje, kalnuose, kiekviename miestelyje – visur traukiniai. Ten – gausybė dalykų, kurie dotuojami iš biudžeto“, – antrino V.Eidimtienė.
Melas – visuomenei
Melu, skirtu nežinantiems tikrosios situacijos, susitikimo dalyviai pavadino „Lietuvos geležinkelių“ ir Susisiekimo ministerijos teiginius, kad važiuojančių traukinių į Klaipėdą nebus. „Mažeikių nafta“ tik perdirba naftą, o perkančių jos produkciją ir norinčių ją gabenti per Liepojos ar Klaipėdos uostus atsiras visada. Dar praėjusiais metais „Mažeikių naftos“ pagamintos produkcijos į Klaipėdą buvo gabenama iki penkių traukinio sąstatų per parą. Net jei ji nutiestų produktotiekį į Klaipėdos naftos terminalą, mazutą vis vien tektų gabenti traukiniais, nes jis per klampus tokį atstumą pumpuoti vamzdynais. Be naftos produktų būtų gabenama vietinė produkcija ir galbūt cementas iš Akmenės cemento gamyklos“, – konstatavo susitikimo dalyviai.
Latviai neprieštarauja
Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys Vainoras informavo turintis žinių, kad Latvija neprieštaraujanti atnaujinti traukinių eismą savo teritorija ir jokių problemų nekiltų. „Geležinkelis, praeinantis pro mano sodą, ne taip blogai atrodo“, –apie geležinkelio vaizdą Lietuvos pusėje sakė S.Vainoras
V. Raudoniaus teigimu, verslininkai buvo rimtai užsimoję perpirkti arba išsinuomoti neeksploatuojamas geležinkelių linijas iš „Lietuvos geležinkelių“, įsteigti geležinkelių įmonę ir gauti licenciją gabenti krovinius, bet gavo neigiamą atsakymą.
Bus renkami gyventojų parašai
Pasitarimo dalyviai sutarė imtis visų įmanomų priemonių ir pasiekti, kad geležinkelio linijų iš Mažeikių į Klaipėdą likimas būtų svarstomas politiniame ir tarptautiniame lygmenyje – bus renkami gyventojų parašai, susisiekimo ministrui įrodantys problemos aktualumą, susitinkama su Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovybe, organizuojamos tarptautinės konferencijos, veikiama per Briuselį ir, jei reikės, organizuojamos visuomeninės akcijos. „Galvojant, kad reikia stiprinti regionus, eismą geležinkelių linijomis atnaujinti būtina, nepaisant to, kad jų veikla pradžioje būtų net nuostolinga“, – sakė A.Pitrėnienė. Kaubojiškam kapitalizmui galų gale turįs ateiti galas. Taigi, pirmasis veiksmas, atnaujinant eismą dirbtinai apleistomis geležinkelio linijomis – gyventojų parašų rinkimo akcija.
"Europos Sąjungos pinigai – regionų skurdinimui"
2007-07-27
Vitas Smilgys
Jau rašėme kad Susisiekimo ministerija, sprendžiant pagal visus požymius, „Lietuvos geležinkeliams“ sugalvojus, rengiasi demontuoti geležinkelio linijas, vedančias į Liepoją ir Klaipėdą. Antradienį Mažeikių rajono savivaldybėje vykusiame pasitarime spręsta, kaip atnaujinti geležinkelio liniją į Klaipėdą per Skuodą.
Istorijos priešistorė
AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracija kiekvienais metais, pavasarį ir rudenį, vizituoja savo nuolat tobulinamą ūkį, kurio pagalba plieninėmis magistralėmis gabenami kroviniai į pačius įvairiausius kontinento kampelius.
Dar prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ komercijos direktorius Juoza Senūta, lankydamasis Mažeikių stotyje, suko galvą, ką daryti su planinės ekonomikos laikais išvystytu kelynu Mažeikių geležinkelių stotyje. Vienas geležinkelių padalinio vadovas, norėdamas turėti kuo mažiau nepatogumų eksploatuojant įrenginius, į vieną direktoriaus ausį kuždėjo esą reikia demontuoti kuo daugiau geležinkelio kelių Mažeikių stotyje, o kitas, labiau patriotiškai nusiteikęs, šnibždėjo, kad „palaukime, kol įstosime į ES, o tada, po penkerių metų, pamatysime.“ J.Senūta su pastarąja versija lyg ir sutiko. „Krovinių ir keleivių gabenimai geležinkeliais gali atsigauti. Iš Mažeikių jie galės būti vežami trumpiausiu keliu į Liepoją, Klaipėdą, tuo labiau, ir Ryga netoli“, – toliau porino strategiškai mąstantis geležinkelių specialistas. „O kas ta Ryga?“ – sukluso komercijos direktorius. „Milijoninis miestas, Latvijos sostinė ir uostas, galintis daryti įtaką ekonomikai atokesniuose miestuose, tuo pačiu ir Mažeikiuose“, – patikslino J.Senūtos pašnekovas. Tada Lietuvos geležinkelių komercijos direktorius sureagavo žaibiškai: „Aha... Geležinkelio kelius Mažeikių stotyje reikia demontuoti. Ir kuo greičiau tą patį atlikti su geležinkelio atšaka į Skuodą.“
Straipsnio autorius yra tiesioginis šio dialogo liudytojas. Nuo tada viskas ir prasidėjo: Mažeikių geležinkelio stoties rekonstrukcija demontuojant kelius, atsiradęs Susisiekimo ministro 2002 metų įsakymas dėl neperspektyvių geležinkelių infrastruktūros linijų uždarymo ir šiomis dienomis – geležinkelio linijos, vedančios Liepojos link, ardymas tuoj pat už Ventos geležinkelio stoties ties Ruzgų gyvenviete. Įsitikinti esama padėtimi į vietą buvo nuvykęs buvęs geležinkelių specialistas, dabar – Tarybos narys, Pranas Noreika. „Vykdomos rekonstrukcijos etapai rodo, kad rengiamasi demontuoti visą geležinkelio atkarpą iki pat Liepojos“, – konstatavo jis. Tai liudija ir Susisiekimo ministerijos Geležinkelių transporto departamento direktoriaus Simo Garuolio atsakymas į konkretų „Būdo žemaičių“ klausimą, kokios perspektyvos laukia geležinkelio linijos į Liepoją atkarpos Mažeikių rajone bei geležinkelio atkarpos nuo Kretingos per Skuodą į Latviją. Kaip žinia, geležinkelio linija, vedanti iš Mažeikių į Liepoją, Latvijos teritorijoje atsišakoja į Klaipėdą – tai būtų trumpiausias atstumas gabenti krovinius ir keleivius iš Mažeikių į Liepoją bei Klaipėdą. Apie minėtų geležinkelių linijų perspektyvas Transporto investicijų direkcijos sanglaudos fondo projektų sąraše iki pat 2012 metų nieko nesakoma. Apie šių linijų likimą nieko nekalbėjo ir Transporto investicijų direkcijos direktorius Albertas Arūna.
Mažeikių ir Skuodo savivaldybės informuotos nebuvo
Apie aukščiau aprašytą AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei Susisiekimo ministerijos sumąstytą ir jau praktiškai pradėtą vykdyti savotišką Mažeikių ir Skuodo regionų ateities naikinimo planą tų rajonų savivaldybės nieko nežinojo, kol Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ klerkų sumanymas nebuvo demaskuotas gegužės 22-ąją ir liepos 10-ąją spausdintuose straipsniuose mūsų laikraštyje. Sunerimę dėl tokių transportininkų veiksmų, iniciatyvinės grupės nariai „Mažeikių senamiesčio vertybėms išsaugoti ir puoselėti“ (toliau – Iniciatyvinė grupė, – aut. past.) buvo susitikę su Seimo nare Audrone Pitrėniene, kurią informavo apie Mažeikiams ir Skuodui gresiančią blankią ekonominę ateitį, jei Mažeikių rajone bus demontuota geležinkelio linija Liepojos kryptimi. Atsakydami į tokį lietuvių žingsnį, latviai nuardytų geležinkelius savo teritorijoje, netrukus „dėl nuostolingų paslaugų“ tokio pat likimo sulauktų Skuodo rajone esantys geležinkeliai. A.Pitrėnienė, gavusi tokią informaciją, ėmėsi tolimesnių veiksmų.
Susitikimas – Seimo narės iniciatyva
A.Pitrėnienė, susirūpinusi Mažeikių ir Skuodo rajonų ateitimi, inicijavo Mažeikių rajono savivaldybės mero Vilhelmo Džiugelio, Skuodo rajono savivaldybės mero Stasio Vainoro, Mažeikių verslininkų asociacijos (atstovavo viceprezidentė Virginija Eidimtienė, – aut. past.), Mažeikių verslininkų asociacijos (atstovavo vykdantysis direktorius Virginijus Raudonius, – aut. past.) bei Iniciatyvinės grupės atstovų susitikimą liepos 24 dieną Mažeikių rajono savivaldybėje. Įžanginį žodį tarė A. Pitrėnienė: „Reikia atlikti veiksmus, kad būtų atnaujintas traukinių eismas šiuo geležinkelių ruožu, nepaisant to, kad praeitais metais susitikome su Susisiekimo ministerijos ministru Algirdu Butkevičiumi Skuode. Susitikimo, kuriame taip pat dalyvavo „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė, Klaipėdos naftos terminalo ir „Mažeikių naftos“ atstovai, rezultatai buvo niekiniai. 2006 metais įvykusiame susitikime „Lietuvos geležinkelių“ atstovas vienareikšmiškai teigė esą jiems nuostolinga investuoti į tą geležinkelių ruožą ir jie nemato investicijų atsipirkimo galimybių, nors į susitikimą atvykę dalyviai jokių konkrečių paskaičiavimų neturėjo. Todėl tik paaimanavome, kad gyventojams traukinių eismas būtų reikalingas, bet geležinkeliams tai būtų nuostolinga, ir nusiminę išsiskirstėme.
Bet mes „taško“ dar nepadėjome. Problemai iškilus naujai, reikalauju susitikimo su Susisiekimo ministru. Tikiuosi, kad mes visi, dalyvaujantys šiame susitikime, vyksime susitikti su A.Butkevičiumi. Jei turime šansų išjudinti eismo geležinkeliais iš Mažeikių į Klaipėdą trumpiausiu keliu problemą, esu pasiryžusi bet kokiems žygiams – dialogui, visuomeninėms ir politinėms akcijoms“, – karingai nusiteikusi kalbėjo Seimo narė.
Linijos likimas – jau ne AB „Lietuvos geležinkeliai“ reikalas
Susitikime Iniciatyvinės grupės nariai kalbėjo, kad traukinių eismo iš Mažeikių į Liepoją ir Klaipėdą trumpiausiu keliu atnaujinimo problema pamažu tampa ne pelno siekiančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ reikalu. „Lietuvos geležinkeliai“ yra akcinė bendrovė, turinti tik komercinius interesus, ir šio regiono ateitis jos visiškai nedomina. Pirmasis žingsnis, kurį turėtų atlikti „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė – nebesikišti į „tą reikalą“ ir sustabdyti geležinkelio linijos demontavimo darbus. Eismo į Liepoją ir Klaipėdą tiesiausiu keliu atnaujinimas tampa nacionalinio masto politiniu reikalu. Susisiekimo ministerijos vadovai, savo ruožtu, turėtų pradėti mąstyti, vadovaudamiesi regioniniais ir nacionaliniais interesais, o ne komercinių įmonių ir grupuočių pageidavimais – jos visada baiminsis Liepojos uosto konkurencijos ir sieks „išmušti“ kuo daugiau pinigų už krovinių gabenimą geležinkeliais didžiausiu lankstu (šiuo metu metalo laužo kelias į Liepoją iš Mažeikių driekiasi per Radviliškį ir Jelgavą, o naftos produktų į Klaipėdos naftos terminalą iš „Mažeikių naftos“ – per Kužius arba Radviliškį, Telšius ir Plungę – aut. past.),“ – kalbėjo susitikimo dalyviai.
ES pinigai – regionams skurdinti
Susitikime buvo išsakyta dar viena įdomi mintis – įsisavindami ES struktūrinių fondų paramą, AB „Lietuvos geležinkeliai“ sutaupo savas lėšas, kurias naudoja demontuoti geležinkelio linijoms Mažeikių rajone. Tą patį ji vėliau atliks ir Skuodo rajone. Jei Susisiekimo ministerija nesileis į kalbas dėl geležinkelių perspektyvų Mažeikių ir Skuodo rajonuose, bus būtina informuoti ES, kokiais „tikslais“ Lietuvos Vyriausybė naudoja ES paramą. Tarp susitikimo dalyvių atsirado turinčių vienokių ar kitokių kontaktų su atsakingais asmenimis Briuselyje. „Didėjant ES paramai, keleivių vežimas geležinkeliais tampa įmanomu. Naudojant tikslines dotacijas, įmanomomis tampa ir tokios transporto paslaugos, kai gyventojai turi galimybę rinktis transporto rūšį. Tai – socialiai reikšminga, tad ne viskas turi būti grindžiama atsiperkamumu ir pelno siekimu“, – konstatavo Iniciatyvinės grupės nariai. „Austrijoje, kalnuose, kiekviename miestelyje – visur traukiniai. Ten – gausybė dalykų, kurie dotuojami iš biudžeto“, – antrino V.Eidimtienė.
Melas – visuomenei
Melu, skirtu nežinantiems tikrosios situacijos, susitikimo dalyviai pavadino „Lietuvos geležinkelių“ ir Susisiekimo ministerijos teiginius, kad važiuojančių traukinių į Klaipėdą nebus. „Mažeikių nafta“ tik perdirba naftą, o perkančių jos produkciją ir norinčių ją gabenti per Liepojos ar Klaipėdos uostus atsiras visada. Dar praėjusiais metais „Mažeikių naftos“ pagamintos produkcijos į Klaipėdą buvo gabenama iki penkių traukinio sąstatų per parą. Net jei ji nutiestų produktotiekį į Klaipėdos naftos terminalą, mazutą vis vien tektų gabenti traukiniais, nes jis per klampus tokį atstumą pumpuoti vamzdynais. Be naftos produktų būtų gabenama vietinė produkcija ir galbūt cementas iš Akmenės cemento gamyklos“, – konstatavo susitikimo dalyviai.
Latviai neprieštarauja
Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys Vainoras informavo turintis žinių, kad Latvija neprieštaraujanti atnaujinti traukinių eismą savo teritorija ir jokių problemų nekiltų. „Geležinkelis, praeinantis pro mano sodą, ne taip blogai atrodo“, –apie geležinkelio vaizdą Lietuvos pusėje sakė S.Vainoras
V. Raudoniaus teigimu, verslininkai buvo rimtai užsimoję perpirkti arba išsinuomoti neeksploatuojamas geležinkelių linijas iš „Lietuvos geležinkelių“, įsteigti geležinkelių įmonę ir gauti licenciją gabenti krovinius, bet gavo neigiamą atsakymą.
Bus renkami gyventojų parašai
Pasitarimo dalyviai sutarė imtis visų įmanomų priemonių ir pasiekti, kad geležinkelio linijų iš Mažeikių į Klaipėdą likimas būtų svarstomas politiniame ir tarptautiniame lygmenyje – bus renkami gyventojų parašai, susisiekimo ministrui įrodantys problemos aktualumą, susitinkama su Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovybe, organizuojamos tarptautinės konferencijos, veikiama per Briuselį ir, jei reikės, organizuojamos visuomeninės akcijos. „Galvojant, kad reikia stiprinti regionus, eismą geležinkelių linijomis atnaujinti būtina, nepaisant to, kad jų veikla pradžioje būtų net nuostolinga“, – sakė A.Pitrėnienė. Kaubojiškam kapitalizmui galų gale turįs ateiti galas. Taigi, pirmasis veiksmas, atnaujinant eismą dirbtinai apleistomis geležinkelio linijomis – gyventojų parašų rinkimo akcija.
Attached Files
) o Bugeniai. O kas dėl keleivinių traukinių-tai jų ten buvo ir tikrai daug. Daug žmoniu važiuodavo nuo Bugenių link Latvijos ar Skuodo.
Comment