[PAN] Panevėžio architektūros paveldas

[TAUchix]

Laikas sukurti temą apie Panevėžio architektūros paveldą. Daugelis galime pasakyti tik kelis saugotinus Panevėžio objektus. Iš tikrųjų jų yra gan daug ir vargiai suvokdami kartais mes prisidedame prie šių istorinių vertybių nykimo.

Šios temos tikslas - atskleisti Panevėžio miesto architektūrinį paveldą ir paskatinti jį išsaugoti ateities kartoms panaudojant dabartiniams visuomenės poreikiams.

Architektūros paveldas – pasaulio kultūros paveldo dalis, apimanti architektūros statinius bei urbanizuotas vietoves, turinčias išskirtinę istorinę, meninę bei kitokią kultūrinę vertę. Architektūros paveldą sudaro pavieniai pastatai, jų grupės (kompleksai ir ansambliai), istorinės miestų dalys, senamiesčiai, kitos kultūros vertybės.

Keičiant Panevėžio miesto bendrąjį planą buvo parengtas nekilnojamojo kultūros paveldo saugos žemėlapis, kuris yra puikus šaltinis apie saugotinus miesto objektus:



Būtų šaunu, jei rašydami nurodytume ir objekto numerį iš šio žemėlapio, tuomet net ir kito miesto gyventojui būtų aišku apie kurią Panevėžio vietą kalbame, o ir patiems mums bus lengviau susigaudyti

[TAUchix]

27/33: Konservų fabriko pastatų kompleksas

Perkeliu Almio 2010.04.05 publikuotą informaciją ir nuotraukas:

Vakar per meet'ą po Konservų fabriko apžiūros nutarėm sukurt atskirą temą Panevėžio pramonei. Beieškodamas teisingiausio pavadinimo aptikau darbelį iš Mokslai.lt (įkeltas Svečio). Negarantuoju dėl jo tikslumo, bet tegul pabūna įžanga

Panevėžio pramonė 1919-1940 metais

Nepriklausomos Lietuvos valstybė neteko plačios Rusijos rinkos pramonės gaminiams ir nuolatinės žaliavų bazės. Tai atsiliepė tolesnei Lietuvos pramonės plėtrai ir jos krypčiai. Iškilo uždavinys ne tik atkurti karo metais sugriautą pramonę, bet ir formuoti nacionalinę rinką bei plėtoti ekonomiką nauja linkme, labiau atitinkančią susidariusią naują Lietuvos padėtį. Pramonėje pradėjo kurtis šakos, kurių prieš karą visai nebuvo.
Tarpukariu (1918-1939 m.) Panevėžys dar labiau išaugo. Toliau plėtojosi ekonomika, švietimo ir kultūros sferos, plėtėsi teritorija, daugėjo gyventojų. 1923-1939 m. gyventojų skaičius mieste padidėjo nuo 19 200 iki 26 600. Svarbiausias šios epochos bruožas - miesto lietuvėjimas. Nors kitataučių mieste tarpukario metais liko daug (1923 m. lietuviai sudarė 53% miestiečių), vis daugėjo lietuvių. Šiam procesui didžiulės įtakos turėjo valstybės politika, valdymo institucijų ir svarbiausia - švietimo sistemos lietuvinimas. Kūrėsi lietuvių miestiečių tradicijos, gyvenimo būdas. Miesto visuomeniniam gyvenimui savitumo teikė aktyvi lenkų ir žydų tautinių bendrijų veikla.

Panevėžio miesto pramonė , išskyrus malūnus, alaus daryklą ir spirito fabriką, susikūrė daugiausiai Lietuvos Respublikos metais. Svarbiausia šaka buvo maisto pramonė. Joje dirbo 62% visų Panevėžio miesto ir apskrities pramonės darbuotojų.
Stambiausios Panevėžio įmonės 1940 m. buvo šios: akcinės bendrovės „Maistas“ mėsos apdirbimo fabrikas ir „L.B. Chazenas ir KO“ linų apdirbimo fabrikas. Iš didesnių įmonių reikia paminėti: akcinės bendrovės „Lietuvos muilas“ muilo fabriką, „Lietūkio“ centrinį malūną, Veiso ir Berolskio lentpjūvę, E. Rochindienės virvių dirbtuvę, „Kalnapilio“ alaus daryklą.
Panevėžyje buvo daug 8-os kategorijos smulkių įmonių, kuriose dirbo po kelis žmones.

Smulkioji pramonė

Tarpukario metais Panevėžyje veikė nemažai smulkių maisto pramonės įmonių. Panevėžys ypač buvo garsus savo malūnais. Pats stambiausias buvo „Lietūkio“ malūnas, pastatytas 1927 m. Kranto gatvėje.
Panevėžyje veikė keletas kavos, duonos, saldainių gamybos įmonių. Saldainių dirbtuvėje dirbdavo 8 moterys. Darbas buvo atliekamas rankomis, sunkus. Saldainių masės karštis siekdavo iki 100 0C. Nuo karščio moterų rankos būdavo pūslėtos. Darbo diena trukdavo nuo 6 val. ryto iki 10 val. vakaro. Per dieną uždirbdavo 4Lt.
Panevėžyje veikė ne tik smulkiosios maisto, bet ir lengvosios pramonės įmonės. 1931 m. duomenimis, pagal įmonių registraciją mieste buvo 10 siuvyklų, 2 mezginių ir trikotažo dirbtuvės, 10 avalynės fabrikų ir dirbtuvių, 4 karšyklos, 3 odų ir kailių dirbtuvės.
Pasaulinės ekonominės krizės (1929-1933 m.) darbo našumas pramonėje didėjo, nors darbo jėga buvo pigi. Darbo našumas buvo pasiektas chemijos ir maisto pramonėje, nes jos plėtojosi sparčiai ir pasiekė aukštesnį mechanizacijos lygį. Po ekonominės krizės prasidėjus pramonės pagyvėjimui, ėmė daugėti darbininkų. Kadangi darbo jėgos buvo pakankamai, fabrikų savininkai dažnai buvo linkę naudoti pigią darbo jėgą negu pirkti brangias mašinas.

Pradėsim, kaip minėjau, nuo Konservų fabriko miesto centre, Kranto g.
Komentarai kažin ar reikalingi...
2010 04 04

[TAUchix]

27/33: Konservų fabriko pastatų kompleksas
33/33: Senosios kapinės
25/41: Juozo Čerkeso-Besparnio sodyba

Merdinčiomis Panevėžio istorinėmis vertybėmis pagaliau rimčiau susirūpino ir miesto valdžia:

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...elbejimo_ratas

Daiva SAVICKIENĖ



Savivaldybė ėmėsi spręsti kultūros paveldo objektų būklės klausimus. Nors nuspręsta stebėti juos visus, išrinkti trys prioritetiniai objektai, kurių miestas gali netekti jau artimiausiu metu.

Praėjusią savaitę specialistai ir miesto valdžia svarstė Panevėžio kultūros paveldo objektų būklės stebėsenos klausimą.

Mero pavaduotojos Gemos Umbrasienės duomenimis, mūsų Savivaldybėje yra 187 kultūros paveldo objektai, ne tik turintys savo istorinę praeitį, bet ir formuojantys miesto įvaizdį. Jei paveldo objektai apgriuvę, neprižiūrimi, tai taip pat teikia tam tikros informacijos Panevėžio svečiams.

G. Umbrasienė prisipažino sulaukusi Kultūros paveldo departamento specialistų priekaištų, kad Savivaldybė nepakankamai efektyviai vykdo tokių objektų stebėseną. Tai reiškia, kad fiksuojama tik maždaug pusės tokių objektų būklė. Ji, beje, kiekvienu konkrečiu atveju labai skirtinga, o likusieji palikti likimo ir laiko valiai. Tad Savivaldybei, anot vicemerės, dabar teks pasitempti ir pradėti „judinti“ visų kultūros paveldui priskirtų objektų savininkus, kad jie tinkamai rūpintųsi ir prižiūrėtų šį turtą.

Praėjusią savaitę vykusio specialaus miesto valdžios atstovų ir kultūros paveldo žinovų pasitarimo metu pabandyta įvertinti, kurie objektai mieste sparčiausiai griūva niokojami tiek laiko, tiek žmonių. Svarstyta, kaip būtų galima sustabdyti šį procesą ir galbūt įpūsti bent šiek tiek gyvybės.

Pasak G. Umbrasienės, specialistai mano, kad pirmuoju prioritetiniu tokiu objektu reikėtų laikyti miesto centre, Kranto gatvėje, esantį buvusį konservų fabriką. Bus dar kartą kreipiamasi į savininkus, kad šie imtųsi priemonių sustabdyti šio paveldo objekto griuvimą.
Taip pat svarstyta galimybė šioje erdvėje vasarą organizuoti įvairius renginius, tačiau galiausiai apsigalvota: pastatas taip apleistas ir apgriuvęs, kad jame jau nebesaugu.

Antrasis iš didžiausią nerimą keliančių objektų – senosios miesto kapinės. Tai viena tų vietų, kur, pasak G. Umbrasienės, prasideda senasis Panevėžys. Deja, būtent šios kapinės pastaruoju metu kenčia nuo vandalų. Tai tapo vienu lemiamų veiksnių nuspręsti atlikti išlikusių kapų fotofiksavimą.
Taip pat bus tariamasi su netoliese esančios Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios parapija dėl kapų priežiūros. Vicemerė savo ruožtu pažadėjo, kad bus ieškoma būdų sustabdyti ne tik senosiose miesto kapinėse stovinčių paminklų griovimą, bet ir šiuolaikinimą – t. y. kad čia palaidotų žmonių artimieji vietoj senųjų saugotinų paminklų ir kryžių nestatytų šiuolaikinių.
„Ši vieta labai susijusi su miesto istorija“, – motyvavo G. Umbrasienė.
Jei leis finansai, planuojama išleisti ir katalogą su kapų aprašymais.

Trečiojoje vietoje prioritetų sąraše Savivaldybė ir paveldo specialistai nusprendė laikyti Skaistakalnio parke esančią visuomenės veikėjo ir poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodybą. Ji, G. Umbrasienės teigimu, yra sulaukusi bene mažiausiai žmonių antpuolių iš visų minėtų objektų, tad šiltuoju metų laiku tikimasi šią erdvę išnaudoti renginiams organizuoti. Tokiu būdu šiai vietai būtų įkvėpta gyvybės, būtų formuojamas unikalus veidas, atgaivinamos viešosios erdvės. Tiesa, tai, pasak vicemerės, tik laikinas atgaivinimas, tačiau kartu parodys žmonėms, kokių „gražių ir šaunių dalykų mieste esama“.

[pan_zaibas]

WW1 Vokiečių kapinių schema. Daryta apie 1928 m. Dešinėje - J. Balčikonio gimnazija. Kapinių centre stovėjo obeliskas. Šiaip tai gražios kapinės tūrėjo būti.




...Truputį nepataikiau į temą. Tiesiog teko stebėti pirmuosius kasinėjimus...

[arecibo]

Kiek suprantu, Puzino g. žemėlapio viršuje ?

Vokiškas atvirukas su kapinių vaizdu :

[pan_zaibas]

Kiek suprantu, Puzino g. žemėlapio viršuje ?

Vokiškas atvirukas su kapinių vaizdu :
Atvaizdas

Taip, žemėlapis orientuotas geografiškai. Buvo naudojamas kaip pagrindas vykdant kasinėjimus. Gal turi nuotraukos originalą ? Ar Hi- res scaną ?

[arecibo]

Gal turi nuotraukos originalą ? Ar Hi- res scaną ?

Nei to, nei to neturiu. Šitas iš interneto

[Vismantas]

Ar yra bendras planas miesto gatvių kurios yra grįstos akmenimis ? Po žiemos važiuojant keliu matosi ant išmušto asfalto akmeninio grindinio elementai. Ar saugomas tas grindinys ?

[Wycka]

Ar yra bendras planas miesto gatvių kurios yra grįstos akmenimis ? Po žiemos važiuojant keliu matosi ant išmušto asfalto akmeninio grindinio elementai. Ar saugomas tas grindinys ?

Kai buvau dar vaikas, atkreipiau dėmesį ir nustebau, kai Aukštaičių gatvės beveik gale po žiemos buvo keliose vietose išmuštas asfaltas. Duobės apačioje buvo ne skalda, o akmeninės trinkelės. Tikriausiai šia gatve kažkada ėjo kelias iš Panevėžio centro (Basanavičiaus gatvės) į Vilnių?

[Calabria]

Nesenai buvo kasinėjama Stoties gatvėje, tai po nuimtu asfalto sluoksniu, matėsi gan neblogai išlikęs grindinys.

[Vismantas]

Keisčiausia kad tokio kelio su apačioje akmeniniu grindiniu niekas nesaugo. Klojant tinklus viskas kas "pasimaišo ant kelio" ta išardo. Galėtu juk prastumimo būdu atlikti darbus. Tada tik kur šulinio statymo vieta ten išsiardytų. Visa kita liktų.

[dr.]

Įdedu iš Panevėžio kraštotyros muziejaus svetainės siuntinių nusikrautus planus, kurie buvo PDF formate. Kokybė žiauri, tačiau galimų požemių ir miesto istorijos kontekste gal bus naudingi. Planai originalaus dydžio, kad galėtumėte atsisiųsti,jei bus reikalinga.

1839m.


1840 rytinės dalis planas


1933 planas


Elektros schema 1914


O šį nufotografavau pats muziejuje, kokybė atitinka fotografavimo sąlygas Įdomu tai, kad kryželiu (skaičiumi 4) pavaizduotas kažkoks objektas bendruomenių rūmų teritorijoje. Viršuje matyti sentikių kapinės. Labiausiai gaila, kad į kadrą nepateko žemėlapio legenda. Jeigu kas progai pasitaikius eisite pro muziejų, nupleškinkit

[pan_zaibas]

Šiandien nuo pat ryto J. Balčikonio gimnazijos kieme vyksta WW1 vokiečių karių palaikų iškėlimas. Ta maža dalis buvo likusi po šilumine trasa. Dabar trasa demontuota. Po palaikų perkėlimo už ES fondų lėšas bus sutvarkytas stadionas.

[TAUchix]

Ar baudos pakeis padėtį?

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...jektu_griuvima

Daiva SAVICKIENĖ

Kultūros paveldo departamentas įspėja šiemet daugiau dėmesio skirsiantis kultūros paveldo objektų statiniams – taigi jų savininkai ir Panevėžio apskrityje privalės geriau prižiūrėti savo turtą.

Kultūros paveldo departamentas teigia pastebintis pastarųjų metų tendenciją, kai „pasiturintys dvarų, istorinių statinių ar kitų kultūros paveldo objektų savininkai tyčia juos laiko kiaurais stogais, išdaužtais langais, išlaužtomis durimis, neprižiūrimomis ir visiems prieinamomis teritorijomis.“

Manoma, kad tokiu būdu siekiama, jog kultūros paveldo objektas greičiau sugriūtų ir nereikėtų jo restauruoti. Be to, savininkai, siekdami išvengti atsakomybės, slapstosi. Tad parengtas priemonių planas, pagal kurį bus organizuojamas nekilnojamųjų kultūros vertybių patikrinimas vietoje, nufotografuota esama būklė, surašyti apžiūros aktai ir reikalavimai pašalinti pažeidimus.
Nepaisantiesiems reikalavimų galimos administracinės baudos ar civiliniai ieškiniai dėl žalos išieškojimo. Griežčiausiu atveju departamentas skelbiasi sieksiąs nusavinti kultūros paveldo objektą, išmokėdamas teismo nustatyto dydžio kompensaciją.
Gali būti reikalaujama įrengti laikinąsias apsaugos priemones – uždengti stogą, užmūryti pirmo aukšto langus ir pan.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėjas Arūnas Umbrasas teigė, kad apskrityje yra daug kultūros paveldo objektų – per 600. Jų būklė labai įvairi – nuo bebaigiančių sugriūti iki tokių, kuriuose aptinkama tik tam tikrų trūkumų. Su jų savininkais reikalai ir sprendžiami įvairiai – vieni susitvarko, kiti tik paraginti ką nors padaro, o treti į reikalavimus net nekreipia dėmesio.
„Tie reikalavimai negriežtinami – jie tik „išplaukia“ iš įstatymų“, – sakė jis.
Yra sudaryta šių metų programa, orientuota būtent į tokius objektus. Pasak vedėjo, anksčiau viską darydavo po truputį, o šiemet daugiausia dėmesio bus skiriama būtent statinių priežiūrai. Be to, bus tam tikra prasme sujudinami ne vien statinių savininkai, bet ir prižiūrintieji tuos pastatus. Pasak A. Umbraso, yra nurodymas tokiuose statiniuose lankytis ir su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnais. Pastarieji ir turi teisę skirti sankcijas. Be to, jie tikrina bendrą statinio būklę, o departamento darbuotojai atsižvelgia į jo specifiką. Panevėžiečiai jau birželį žada apsilankyti tokiuose statiniuose.
Be to, A. Umbrasas priminė, kad dalis tokių pastatų veikiausiai yra bešeimininkiai, tad bus kreipiamasi į VMI, savivaldybes, kad turtas pereitų valstybės nuosavybėn.

[TAUchix]

27/33: Konservų fabriko pastatų kompleksas

Įvykių chronologija nuo 2005 metų:

2005.05.06 BUVĘS KONSERVŲ FABRIKAS TURI NAUJUS SAVININKUS
2005-05-10 Konservų fabrikas perėjo į kitų savininkų rankas
2005.06.15 Verslininkas naiviai tikisi atgaivinti apgriuvusi konservų fabriką
2006.11.29 Panevėžio konservų fabriko reanimaciją vilkina klaidos
2007-03-15 Gražiausioje Panevėžio vietoje teberiogso griuvėsiai
2008.05.19 Apleistas fabrikas tampa pavojų keliančiu monstru
2008.12.11 Dėl apleisto fabriko - pasiaiškinimai teismui
2008-12-12 Panevėžyje bandoma nacionalizuoti buvusį konservų fabriką


Pastaruoju metu tenka gana daug bendrauti su vienu iš buvusių "Bennet Distributors" savininkų. Šiai įmonei iki 2005 metų priklausė konservų fabrikas. Anot šio žmogaus, buvęs konservų fabrikas buvo perkamas su tikslu toje vietoje įrengti aukštos klasės viešbutį su įvairių paslaugų ir pramogų kompleksu. Tam buvo ideali aplinka: šalia gražiausia Panevėžio vieta - Senvagė, o pats Panevėžys - šalia Via Baltica automagristralės, kurios visus privalumus ir būtų buvę stengiamasi išnaudoti. Viešbutį būtų valdęs vienas iš Europoje veikiančių viešbučių tinklų, taigi Panevėžys būtų reklamuotas visoje Europoje, ir Via Baltica keliaujantys turistai būtų kviečiami apsistoti būtent Panevėžyje (pasak šio žmogaus, "Romantic" didžiausia dabartinė problema yra būtent ta, kad jis nėra Europinio viešbučių tinklo dalis).

Įsigijus fabriko pastatų kompleksą buvo paruošti projektai, tačiau jiems ypač prieštaravo Panevėžio paveldosaugininkai. Pastarieji draudė bet ką pristatyti, viskas turėjo likti autentiška, net ir gamybinės patalpos. Anot buvusio fabriko savininko, pagal visus iškeltus reikalavimus buvo mažai įmanoma kažką naudingo padaryti. Ilgos derybos tarp "Bennet Distributors" ir paveldosaugininkų buvo bevaisės, todėl bendros daugiau kaip 1 mln litų siekusios investicijos kartu su visu šiuo projektu buvo įšaldytos. Kaip jau žinome, sulaukus geresnių laikų, kai NT kainos Panevėžyje pakilo, buvo pasinaudota proga ir fabrikas parduotas.

Su dabartiniais fabriko savininkais nėra tekę kalbėtis, tačiau kaip matome iš publikacijų žiniasklaidoje, situacija yra identiška: buvo paruoštas projektas, tačiau kultūros vertybių saugotojai apie statybas leido tik pasvajoti.

Laikas, kaip matome iš nuotraukų, kuo toliau, tuo labiau ardo visa tai, kas dar yra išlikę. Man labai įdomu ar KVAD'o atstovai nutuokia, kad tokiu savo elgimusi jie atstumia visas galimas investicijas? Kuris protingas verslininkas investuos ten, kur matosi vien tik nuostolis? Kokio išganytojo laukia tie mūsų paveldosaugininkai?

[TAUchix]

25/41: Juozo Čerkeso-Besparnio sodyba Skaistakalnio parke

Džiugu, kad yra iniciatyvių žmonių, kuriančių miesto ateitį ir tuo pačiu saugodami jo praeitį. Net suintrigavo kaip ten viskas atrodo obelims pražydus

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...vietei_sparnus



Raimonda MIKUČIONYTĖ

Veiklius jaunuosius panevėžiečius sudomino Skaistakalnio pašonėje stūksančios poeto, publicisto Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos likimas. Jų planuose – esamas erdves išnaudoti renginiams organizuoti.

Jau ne vienus metus miesto Savivaldybės administracija ir paveldo specialistai Skaistakalnio parke esančią visuomenės veikėjo ir poeto Juozo Čerkeso-Besparnio (1884–1949) sodybą nusprendė laikyti prioritetų sąraše.

Valkatų buveinė

Sodybos likimas sudomino ir Panevėžyje besikuriančią Šiuolaikinės alternatyvos ir kultūros asamblėją, vienijančią jaunus žmones dėl bendro tikslo – suaktyvinti kultūrinę veiklą Aukštaitijos sostinėje.
Šiuo metu seniausio miesto parko, suformuoto XIX amžiaus pabaigoje, pašonėje stūksantis raudonų plytų namas vargu ar galėtų priminti tuos laikus, kai J. Čerkeso-Besparnio sodyboje lankėsi vienuolės, žymūs rašytojai. XX amžiaus pirmojoje pusėje ši sodyba buvo traukos centras. Dabar į raudonų plytų namą vargu ar būtų galima patekti. Nebent kabarotis ant apirusio stogo ir bandyti patekti į vidų. Tačiau ką ten pavyktų pamatyti, gali ištikti ir šokas, nes šiuo metu pastato langai užmūryti, kad į vidų nepatektų valkatos. Jų paliktų pėdsakų aplink sodybą apstu. Tikėtina, kad jie į pastato vidų vis dėlto patenka.

Minčių turi daug

Vasaros karščio nepabūgę prieš savaitę apleistą J. Čerkeso-Besparnio sodybą apžiūrėjo vicemerė Gema Umbrasienė ir vienas jaunimo organizacijos Šiuolaikinės alternatyvos ir kultūros asamblėjos kūrėjas Karolis Sargūnas. Vaikinas prisipažino, kad poeto sodybą lankė ne kartą. „Vaikščiojau čia ir sodybą apžiūrėjau, kai vyko švarinimosi akcija „Darom 2010“, – pasakojo jis. – Jau tada kilo nemažai minčių, kaip ją būtų galima atgaivinti. Mintys įkvėpti gyvybę apleistai sodybai sustiprėjo dar labiau, kai čia apsilankiau vasarą – sužaliavus pievoms, pražydus išlikusioms obelims. Pagalvojau, kad šitoje erdvėje galima surengti ne vieną kultūros renginį. Juolab kad šalia Skaistakalnio parkas.“
Vaikinas prisipažino, esą teks pavartyti ne vieną istorinį leidinį, kad sužinotų, kas toks buvo J. Čerkesas-Besparnis ir kuo jo gyvenimas susijęs su Panevėžio miestu. „Manau, senieji panevėžiečiai apie jį puikiai žino, tačiau jaunimas vargu ar girdėjo, kas jis buvo, kaip gyveno, ką parašė. Vadinasi, būtina atgaivinti praeitį ir sodybą prikelti gyvenimui. Puikiai suprantu, kad miesto Savivaldybė šiuo metu negali skirti lėšų sodybai remontuoti, šalia esančiam sodui sutvarkyti. Tačiau sodybos aplinką sutvarkyti įmanoma minimaliomis lėšomis.“

Kvies į talką

K. Sargūnas mano, kad sodybos aplinkos sutvarkymas būtų tarsi akcijos „Darom“ tęstinis projektas. „Jaunimas akcijos metu aktyviai tvarkė Skaistakalnio parką, – dėstė jis. – Tai kodėl jaunųjų panevėžiečių nepakvietus vėl į talką ir nepasiūlius sutvarkyti sodybą supančio sodo ir parko dalies, besiribojančios su poeto sodybvietės teritorija. Tokiai talkai organizuoti didelių išlaidų nereikia. Reikia tik entuziastų, kurie tokiai minčiai pritartų, ir noro atgaivinti Panevėžio istorines vietas, jas pritaikyti teminiams kultūros renginiams. Manau, kad ši vieta tokiems renginiams tinkama.“

Jaunimo užmačios patiko

Jaunojo panevėžiečio mintims pritarė sodybą apžiūrėjusi mero pavaduotoja G. Umbrasienė. „Pačią sodybą atstatyti, esant ekonominei krizei, bus sudėtinga, – kalbėjo vicemerė. – Labai daug lėšų tam prireiktų. Tačiau sutvarkyti aplinką, atgaivinti sodą jaunimas sugebės. Sutvarkius aplinką šiltuoju metu įmanoma erdvę pritaikyti renginiams. Tokiu būdu šiai vietai būtų įkvėpta gyvybės, būtų formuojamas unikalus veidas, atgaivinamos viešosios erdvės. Tuomet išlikusioje sodybvietėje nesilankys valkatos, sodo nebeterš popiergaliais, tuščiais plastmasiniais alaus buteliais.“

Galima rašyti projektą

Tiesa, tai, pasak vicemerės, tik laikinas atgaivinimas, tačiau jis žmonėms parodys, kokių „gražių ir šaunių dalykų mieste esama“.
„Juk visiškai atgaivinti sodybą ir namą prikelti gyvenimui reikia labai didelių investicijų, – pripažino G. Umbrasienė. – Tačiau rankų nuleisti negalime. Jeigu pamažu pradėsime tvarkyti, vėliau kils ne viena gera mintis, kur rasti investuotojų. Be to, juk galima rašyti projektus ir bandyti ieškoti lėšų per Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Reikia išbandyti visus kelius, nes išsaugoti J. Čerkeso-Besparnio sodybą, kurią jis vadino Pragiedruliais, – būtina. Galbūt pragiedrės dangus ne tik virš šios sodybos, bet ir virš kitų miesto istorinių vietų, kurios įrašytos į kultūros paveldo registrą.“

Prašymas merui

K. Sargūnas, klausydamas vicemerės minčių, pasiūlė, kad pirmasis vakarojimas arba popietė, sutvarkius J. Čerkeso-Besparnio sodybvietę, galėtų būti skirta jam. „Susirinktų jaunimas, garbaus amžiaus panevėžiečiai, – siūlė jis, – ir pakalbėtume apie poeto gyvenimą, jo kūrybą. Būtų galima paskaityti kūrinių ištraukas. Prisiminti kitus jo darbus, nuveiktus Panevėžio miestui. Turėtų būti įdomu, juolab kad tai yra mūsų istorija.“
Apie J. Čerkeso-Besparnio sodybos išsaugojimą šią savaitę buvo kalbėta ir miesto Savivaldybėje. Į pasitarimą pas vicemerę G. Umbrasienę aptarti opaus klausimo užsuko ne tik jaunimo organizacijos – Šiuolaikinės alternatyvos ir kultūros asamblėjos – nariai, bet ir kraštiečių klubo „Tėviškė“ atstovai. Jungtinis pasitarimas baigėsi surašytu prašymu miesto merui Vitalijui Satkevičiui.
Jaunimas prašo remti gražią iniciatyvą atgaivinti vieną pagrindinių Skaistakalnio parko objektų – griūvančią J. Čerkeso-Besparnio sodybą. Mero prašoma pagalbos sodybvietei tvarkyti. Tam prireiktų specialios įrangos krūmams, žolei išpjauti, medžiams apgenėti, šiukšlėms surinkti. Taip pat prašoma suteikti galimybę atstatyti pastatą: įstatyti langus ir duris, suremontuoti stogą, įvesti saugos sistemą. Prašyme parašyta: jeigu Savivaldybės administracija į prašymą reaguos skubiai, tuomet jaunimas sodybvietės tvarkymo darbus spės atlikti iki 507-ojo miesto gimtadienio, o pirmasis kultūros renginys galėtų vykti per miesto gimtadienio šventę. Beje, sutvarkyti reikėtų ne tik J. Čerkeso-Besparnio sodybvietę, bet ir jo kapvietę. Poetas ir publicistas palaidotas senosiose miesto kapinėse prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Be to, šiose kapinėse palaidota nemažai iškilių panevėžiečių, kurių kapvietes taip pat reikėtų tvarkyti.

[TAUchix]

Rengiami specialieji istorinės Panevėžio dalies planai:

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...reguoja_darbus

...

Atsiras specialieji planai

Kultūros paveldo skyriaus specialistas aiškino, kad patvirtinus miesto istorinės dalies teritorijos ribų planą bus atlikta miesto Bendrojo plano korektūra. Taip pat ruošiami specialieji planai energijos komunikacijoms, pastatų aukštingumui nustatyti, didiesiems prekybos centrams išdėstyti, sodininkų bendrijoms ir istorinei miesto daliai tvarkyti. „Tie planai yra atliekami, – teigė B. Pučkis, – planuojame, kad jie bus patvirtini 2011 metų 4-ame ketvirtyje. Dar šiuos planus tvirtinti turės miesto Taryba. Planus teks derinti su KVAD.

Dirba atestuoti architektai

Pasiteiravus, ar architektams nepasunkėjo darbai rengti projektus pastatų rekonstrukcijoms, naujoms statyboms istorinėje miesto dalyje, B. Pučkis aiškino: „Panevėžyje yra šeši architektai, atestuoti KVAD. Jie puikiai žino, kokius projektus galima rengti ir teikti tvirtinti, kad būtų galima statybos darbus atlikti istorinėje miesto dalies teritorijoje. Tačiau net ir patvirtinus pastatų rekonstrukcijos projektus darbai ne visada atliekami teisingai. Nenorėčiau vardyti, kas projektavo ir kas buvo užsakovai. Nors projektuose buvo numatyta, sakykime, rekonstruojant seną pastatą išlaikyti senovines čerpes, tačiau po rekonstrukcijos stogą uždengė čerpių imitacija. Panašiai atsitinka ir su langų rėmais. Nors jie būna mediniai, po rekonstrukcijos senoviniam namui sudedami plastikiniai. Tokių pavyzdžių galima pateikti ne vieną. Architektai žino, kaip turi būti atlikta pastatų rekonstrukcija istorinėje miesto dalyje, bet tikriausiai susitaria su darbų užsakovais, tad darbams atlikti pasirenkamas pigesnis variantas.“
Į klausimą, ar nustatytoje istorinėje miesto dalyje visi plotai vertingi ir turi senojo paveldo bruožus ir ar ne per didelis pats plotas, B. Pučkis porino: „Pradėjus rengti istorinės miesto dalies planą jis buvo dvigubai didesnis nei jį patvirtino. Dabar jo apimtis 319 hektarų. Tačiau jis galėtų būti mažesnis. Nemanau, kad istoriniu atžvilgiu vertinga miesto dalis, esanti abipus Šermukšnių gatvės. Galbūt bus atsižvelgta ir tos dalies statusas bus pakeistas. Labai gerai, kad į istorinės miesto dalies planą pateko teritorijos, esančios ties Birutės, Š. Mero, A. Smetonos gatvėmis, o Savanorių aikštės teritorija padidinta.“

...

[arecibo]

Vokiečių karių kapinės gimnazijos teritorijoje :

[enigma]

Įdomi nuotrauka, greit bus stadionas (ilgai lauktas)...

[Almis]

2010 08 15

Buvusi Sema (spirito fabrikėlis) iš toliau