Maišiagalos dvaras
Nuo 14 a. pab. rašytiniuose šaltiniuose minimas Didžiajam kunigaikščiui priklausęs Maišiagalos dvaras. Valdovo priklausomybėje miestelio teritorija, o drauge ir dvaras, išbuvo iki 18 a. pab., keitėsi tik vietovės laikytojai. Pastaraisiais 17 a. buvo Sapiegos, Tyzenhauzai, 18 a. Eperješai, pastarojo šimtmečio pabaigoje Maišiagalos dvaras, iki tol priklausęs valdovui, tapo privačia Vilniaus vyskupo Ignoto Masalskio valda. 1794 m. sukilimo metu žuvus I. Masalskiui, valda atiteko Potockiams, vėliau Valavičiams, paskutiniaisiais dvaro valdytojais tapo Hauvaltų giminės atstovai, gyvenę Maišiagaloje iki Antrojo pasaulinio karo. Onuprijaus Hauvalto iniciatyva 1806-1812 m. pastatyti klasicistiniai dvaro rūmai. Rūmų projekto autorius – žinomas to meto Vilniaus architektas profesorius Mykolas Šulcas.
Po Antrojo pasaulinio karo rūmai buvo apgyvendinti vietos gyventojų. 8 deš., atlikus rekonstrukcijos darbus, pastate įrengtos Maišiagalos tarybinio daržininkystės ūkio administracinės patalpos.
Nuo 1992 m. dvaro rūmų pastate įsikūrusi Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla. 1996 m. kunigaikščio Algirdo vardu mokykla pavadinta neatsitiktinai. Dvaro rūmų pastatas įsikūręs Algirdo piliakalnio papėdėje. Pasak lenkų kronikininko J. Dlugošo, kunigaikštis Algirdas kurį laiką gyveno Maišiagaloje, o 1377 m. pagonišku papročiu palaidotas netoliese esančiame Kukovaičio miške.
Iki šių dienų išlikę ne tik dvaro rūmai, bet ir kiti dvaro sodybos statiniai ar jų fragmentai.
iš http://www.ldkalgirdo.vilniausr.lm.lt/apiedvara.html
2009 12 02
Nuo 14 a. pab. rašytiniuose šaltiniuose minimas Didžiajam kunigaikščiui priklausęs Maišiagalos dvaras. Valdovo priklausomybėje miestelio teritorija, o drauge ir dvaras, išbuvo iki 18 a. pab., keitėsi tik vietovės laikytojai. Pastaraisiais 17 a. buvo Sapiegos, Tyzenhauzai, 18 a. Eperješai, pastarojo šimtmečio pabaigoje Maišiagalos dvaras, iki tol priklausęs valdovui, tapo privačia Vilniaus vyskupo Ignoto Masalskio valda. 1794 m. sukilimo metu žuvus I. Masalskiui, valda atiteko Potockiams, vėliau Valavičiams, paskutiniaisiais dvaro valdytojais tapo Hauvaltų giminės atstovai, gyvenę Maišiagaloje iki Antrojo pasaulinio karo. Onuprijaus Hauvalto iniciatyva 1806-1812 m. pastatyti klasicistiniai dvaro rūmai. Rūmų projekto autorius – žinomas to meto Vilniaus architektas profesorius Mykolas Šulcas.
Po Antrojo pasaulinio karo rūmai buvo apgyvendinti vietos gyventojų. 8 deš., atlikus rekonstrukcijos darbus, pastate įrengtos Maišiagalos tarybinio daržininkystės ūkio administracinės patalpos.
Nuo 1992 m. dvaro rūmų pastate įsikūrusi Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla. 1996 m. kunigaikščio Algirdo vardu mokykla pavadinta neatsitiktinai. Dvaro rūmų pastatas įsikūręs Algirdo piliakalnio papėdėje. Pasak lenkų kronikininko J. Dlugošo, kunigaikštis Algirdas kurį laiką gyveno Maišiagaloje, o 1377 m. pagonišku papročiu palaidotas netoliese esančiame Kukovaičio miške.
Iki šių dienų išlikę ne tik dvaro rūmai, bet ir kiti dvaro sodybos statiniai ar jų fragmentai.
iš http://www.ldkalgirdo.vilniausr.lm.lt/apiedvara.html
2009 12 02
Comment