Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Juodkrantė
Collapse
X
-
-
-
Atnaujinamos Raganų kalno skulptūros
Tūkstančius lankytojų pritraukiančiame Juodkrantės Raganų kalne nuo praėjusios savaitės vyksta čia esančių muziejinių vertybių atnaujinimo darbai. Penki Lietuvos medžio skulptoriai restauruoja labiausiai apgadintas ąžuolines skulptūras.
Dėl atšiauraus jūrinio klimato Raganų kalno medinės skulptūros nuolat dūla, genda, o kai kurios yra nepataisomai „suėstos” grybo, todėl jas būtina prižiūrėti, restauruoti arba pakeisti naujomis.
...
Comment
-
Raganų kalne įsimetusį grybą pavyko suvaldyti
Į Juodkrantę susirinkę tautodailininkai baigia atnaujinti Raganų kalno skulptūras. Skulptoriai sako, kad anksčiau medines skulptūras itin naikinusį grybą pavyko suvaldyti, todėl šiemet daugiausia dėmesio skyrė visiškai sunykusioms skulptūrų detalėms atkurti.
...
Comment
-
-
-
-
Nukopijuosiu ir Preilos į atitinkamą temą. O vienoje vietoje visos čia: http://www.miestai.net/forumas/showt...t=16041&page=5
Comment
-
Aiškėja Gintaro įlankos vizija
Sutvarkyti šalia Juodkrantės esančią Gintaro įlanką norima seniai, tačiau vis nerasta tinkamos idėjos, ką ten daryti. Neseniai architektų iš Kauno pasiūlyta koncepcija grąžinti įlankai XIX a. buvusį gintaro kasyklų vaizdą, sulaukia vis daugiau palaikymo.
Įlanka atsirado XIX a., kai mariose pradėta kasti gintarą. Teigiama, kad čia veikusi jo gavybos kompanija buvo vienas iš didžiausių pramonės objektų Rytų Prūsijoje. Gintaras kastas apie 30 metų, vidutiniškai kasmet būdavo išgaunama per 70 tūkst. kilogramų. Gintaru prekiavę verslininkai išgarsino Juodkrantę, ir ši iš mažo žvejų kaimelio virto prašmatniu kurortu.
Įlankos sutvarkymo koncepciją pateikę architektai iš Kauno siūlo atkurti gintaro kasėjų barakus, juose įkurti unikalų gintaro gavybos muziejų, įsigyti autentišką garinę žemkasę gintarui kasti.
„Aišku, mes labai svajojame, kad turistai patys galėtų kasti gintarą mariose: būtų tokia šlapioji, purvinoji dalis, kur jie patys galėtų ir išplauti, ir pažiūrėti, kokia laimė jų laukė“, – viziją LRT Televizijai pasakoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Išanalizavus istorinius XIX–XX a. sandūros žemėlapius paaiškėjo, kad pradžioje Gintaro įlanka buvo tik stačiakampė medinė prieplauka, aplink kurią vėliau piltas iš marių iškastas gruntas. Supilta buvo apie 50 hektarų teritorija, o prieplauka virto įlanka.
Atkuriant istorinę tiesą, kaip siūlo architektai, dalį dabartinės įlankos greičiausiai tektų vėl užpilti, pakeisti šiandieninę kranto liniją. Ar tai bus įmanoma, sunku pasakyti, nes Gintaro įlanka – istorinis draustinis.
„Kaip tik vertingoji šio istorinio draustinio savybė yra kranto linija. Pirmiausia reikalingi geologiniai, istoriniai tyrimai, nuo jų mes ir pradėsime“, – tikina A. Feser.
Tyrimams ir teritorijos planavimo dokumentams parengti prireiks dvejų metų, statyboms – dar maždaug antra tiek. Lėšų darbams tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų.
Comment
-
Gintaro įlanką puoš baltų legendos
Juodkrantėje esanti Gintaro įlanka šiemet pasipuoš ypatingomis nendrinėmis skulptūromis, jos prabils baltų legendų motyvais.
Menininkų simpoziumą rengiantis Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP) pirmąkart nutarė skelbti atvirą tarptautinį konkursą nendrinėms skulptūroms sukurti. Jos Gintaro įlankoje atsiras iki birželio 1-osios ir stovės iki rudens lygiadienio. Rugsėjo 23 dieną skulptūros bus sudegintos per teatralizuotą renginį. Kartu bus paminėta Baltų vienybės diena.
...
Comment
-
Sukurtas filmas apie kormoranų koloniją
Neringos žvejų, miškininkų, ornitologų ir kitų specialistų nuomonės apie daug diskusijų keliančią Juodkrantės kormoranų koloniją, kuri yra viena didžiausių Europoje, įamžintos Neringos savivaldybės iniciatyva sukurtame pažintiniame-mokslo populiarinimo filme.
...
Comment
Comment