Parašė veikejas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Antakalnio terasos vietoj buvosios Lietuvos kino studijos
Collapse
X
-
Parašė dariusn Rodyti pranešimąInformaciją apie TV3 galiu patvirtinti.
Comment
-
Senoji Lietuvos kino studija griaunama, naujoji – dar neįrengta
Jubiliejinius 70-uosius metus Lietuvos kino studija (LKS) mini krizės apniaukta nuotaika. Senieji pastatai griaunami, o naujieji – dar neįrengti ir nesulaukiantys užsakymų. Lietuvos kino kūrėjai sako, kad didžiųjų paviljonų jiems nelabai ir reikia, aprauda senesnius įvykius – privatizavimą, kuris nedavė naudos lietuviškam kinui.
Comment
-
Paskutinė Lietuvos kino studijos vakarienė
Prieš šešetą metų privatizuota Lietuvos kino studija (LKS) jau po poros savaičių bus sulyginta su žeme. Ketvirtadienio vakarą, prasidėjus pastato griovimo darbams, Lietuvos kino aktoriai, režisieriai, operatoriai ir visi kiti, neabejingi lietuviškam kinui, susirinko į didįjį LKS paviljoną simbolinės “Paskutinės vakarienės”.
Jei rytoj kas nors paklaus, ar Lietuvoje yra kino studija, galėsime pasakyti, kad ne. Šį atsisveikinimo vakarą pavadinome “Paskutine vakariene” ne dėl to, kad mus kas nors išdavė. Mes mirštame tam, kad rytoj prisikeltume”, - tokiais žodžiais vakarą pradėjo Saulėtekio studijos, įsikūrusios LKS pastate, vadovas Evaldas Kubilius. Labiausiai jis ir kiti į renginį susirinkę lietuviško kino atstovai apgailestavo ne tiek dėl griaunamo pastato, kiek dėl griaunamame pastate likusių daiktų, dekoracijų ir net pačių kino juostų. Kadangi pastatas buvo parduotas su visais jame esančiais daiktais, griaunamas irgi yra su jais. Dalį daiktų LKS direktorius Ramūnas Škikas atidavė antikvariatams, visa kita liko LKS pastatuose.
Ketvirtadienį čia buvo baigtas filmuoti paskutinis filmas, atjungtas vanduo, elektra ir pradėti LKS pastatų griovimo darbai. Pirmiausia buvo griaunamas rekvizitų pastatas. Vaikščiojant po jo griuvėsius buvo galima rasti besimėtančių drabužių, kepurių, indų, baldų, kino juostų.
Į “Paskutinę vakarienę” susirinkę Lietuvos kino atstovai simboliškai pasirašė ant sienos ir LKS pastato nuotraukos. Daugelis jų rašė ne tik savo, bet ir jau anapus išėjusių kolegų, kurie savo gyvenimą buvo paskyrę Lietuvos kinui, vardus. Ne vienas į atsisveikinimo vakarą atėjęs kino menininkas neslėpė slogios nuotaikos. Ją pakelti bandė scenoje grojantis Vytauto Labučio džiazo kvartetas.
LKS buvo privatizuota 2004 m. Už 100 proc. jos akcijų investicijų bendrovės “Hermis fondų valdymas” kontroliuojama įmonė “Telivesta” sumokėjo 14,15 mln. Lt. Vėliau ji LKS pastatus ir sklypą pardavė “MG Baltic” koncernui priklausančiai bendrovei “MG Valda”, ketinusiai jos teritorijoje pastatyti ekologiškus namus. LKS pagal privatizavimo sąlygas turėjo išlaikyti veiklą ir persikelti į naujas patalpas. Nors jos jau yra pastatytos, iki galo dar nėra įrengtos. Iki tol, Vilniaus savivaldybei padedant, LKS žmonės galės persikelti į pramoninės paskirties patalpas Kirtimuose.
Faktai
Lietuvos kino studija įkurta 1940 m.
Per 70 metų čia įgyvendinta per du tūkstančius kūrybinių projektų: vaidybinių kino filmų, televizijos filmų, animacinių filmų ir serialų, dokumentinių filmų ir kino kronikų.
Lietuvos kino studijoje filmus kūrė JAV, Kanados, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Skandinavijos valstybių kino gamintojai.
2005 m. LKS kurtas Didžiosios Britanijos kompanijos “Company Pictures” ir JAV kompanijos HBO serialas “Elžbieta I” laimėjo vieną BAFTA, tris “Auksinių gaublių” ir net devynis “Emmy” apdovanojimus.
Paskutinis LKS filmuotas filmas - kitais metais didžiuosiuose Lietuvos ekranuose pasirodysiantis “Tadas Blinda. Pradžia”"Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."
Adam Mickiewicz
Comment
-
Kinas griūva iš pamatų (nuotraukos)
Penktadienio naktį Vilniaus Nemenčinės plente esančiame Lietuvos kino studijos (LKS) komplekse turėjo būti atjungta elektra ir vanduo. LKS pastatai bus sulyginti su žeme. Nors griovimo darbai jau prasidėjo, ketvirtadienį čia dar vyko paskutiniojo filmo kūryba.
Ketvirtadienio vakarą simbolinės „paskutinės vakarienės“ metu apie 400 su Lietuvos kino gyvenimu susijusių žmonių dalijosi prisiminimais, drauge fotografavosi ir dėjo autografus ant Lietuvos Kino studijos sienų.
Garsus kino operatorius Algimantas Mikutėnas apgailestavo dėl tokio Lietuvos kino namų likimo.
„Grįžau iš Maskvos ir pamačiau pusę kino studijos nugriautą. Apsiverkiau ir tiek, kokie dar jausmai gali būti“, – sakė A.Mikutėnas. Jis teigė nesuprantantis, kodėl Lietuvoje nepaisoma pažadų, o kino industrija griaunama. „Sugriaut sugriovė, o naujos kino studijos nepastatė. Kas iš tų gyvenamųjų namų... Viskas veikė, galbūt reikėjo šiek tiek renovuoti ir tiek“, – kalbėjo kino operatorius. Jo teigimu, Lietuvos kino studijos situacija subjuro, kai jai vadovavo Robertas Urbonas, neva tais laikais buvo prisirinkta skolų, o vėliau studija atiduota privatizuoti.
„Juk tokia teritorija. Kur dabar dirbsime? Nežinau, eisime į savivaldybę. Žadėjo Vilniaus meras lyg ir Kirtimuose patalpas, bet kad jo paties kėdė kliba, gal Skaidiškėse, niekas neaišku“, – svarstė A.Mikutėnas. Anot jo, ketvirtadienį Lietuvos kino studija atrodė kraupiai, tarsi „po Černobylio“. „Dėl pastatų tai nieko, pastatys naują, bet dėl kino juostų... Kur visa tai, kas buvo kino studijoje yra, niekas nežino. Gal po privatizavimo visa filmoteka buvo kur nors pervežta. Juk tai mūsų turtas, kino juostos, fonogramos...“ – apgailestavo kino menininkas.
Kalbėdamas apie surengtą simbolišką atsisveikinimą su kino studijos patalpomis, A.Mikutėnas liūdnai juokavo: „būsime, kaip tie, Leonardo Da Vinci paveiksle „Paskutinė vakarienė“.
Prarasti milijonai
Tarptautinio festivalio „Kino pavasaris“ vadovė Vida Ramaškienė, anksčiau buvusi Kino tarybos nare, teigė, kad su Lietuvos kino studija dar 2004-aisiais buvo pasielgta neteisingai ir nepaisant valstybės interesų. „Lietuvos kino studija su visais jai priklausančiais pastatais, rekvizitu bei kino archyvu buvo parduota už 14 mln. Lt. Žinau, kad vėliau valstybei buvo pasiūlyta atpirkti kino archyvą už 50 mln. Lt. Taip neturėtų būti, čia tas pats, kas buvo su kino teatru „Lietuva“, – piktinosi V.Ramaškienė.
Kad lemiamas smūgis LKS buvo suduotas 2004-aisiais, sutiko ir kino kritikė, kino istorikė Živilė Pipinytė. „Visas kino archyvas buvo pradėtas naikinti, kai studijai ėmė vadovauti R.Urbonas. Tos juostos, kurios dabar guli griaunamuose studijos pastatuose, vargu ar kam betinkamos naudoti. Juk jos turėtų būti tinkamai saugomos. Daug kas buvo išmesta, dalis atsidūrė Valstybės archyve. Žinoma, Lietuvos kino studijoje buvo likusios kai kurios kopijos. Kai filmai naikinami, visada yra skaudu“, – sakė kino ekspertė.
„15min“ kalbinti Kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus atstovai teigė, kad LKS situacija ir kalbos apie prarastą kino archyvą, išdraskytą rekvizitą, kostiumus, kino juostas yra tik pačios kino studijos ir jos vadovo reikalas. „Jei archyvas dingtų, tada būtų kita kalba, aiškintumėmės“, – sakė ministerijos atstovė spaudai Vaiva Gogelienė.
Su UAB „Lietuvos kino studija“ direktoriumi Ramūnu Škiku „15min“ visą ketvirtadienį susisiekti nepavyko, jis neatsiliepė telefonu.
Istorija
Lietuvos kino studija buvo įkurta 1940 metais. Privatizavimas įvyko 2004 m. Tada už 100 proc. jos akcijų investicijų bendrovės „Hermis fondų valdymas“ kontroliuojama įmonė „Telivesta“ sumokėjo 14,15 mln. Lt. Vėliau ji LKS pastatus ir sklypą pardavė „MG Baltic“ koncernui priklausančiai bendrovei „MG Valda“. Ši studijos teritorijoje ketino pastatyti ekologiškus namus. LKS turėjo išsikelti į naujas patalpas šalia Minsko plento, tačiau šios taip ir nebuvo įrengtos."Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."
Adam Mickiewicz
Comment
-
Blogai, jei kino filmų kopijos buvo sunaikintos. Bet absoliučiai visų iki 1990 m. sukurtų filmų originalai guli Maskvos Gosfimfonde. Lietuvoje yra tik nudėvėtos jų kopijos, kurių labai gailėtis neverta. Geriau valstybė tegul finansuoja kopijų padarymą iš originalo (rusai originalo nei atiduos, nei parduos) ir restauraciją. Žinoma, visas autorines teises iš LKS privalo perimti valstybe. O už nudėvėtas juostas mokėti milijonų neverta.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąBlogai, jei kino filmų kopijos buvo sunaikintos. Bet absoliučiai visų iki 1990 m. sukurtų filmų originalai guli Maskvos Gosfimfonde. Lietuvoje yra tik nudėvėtos jų kopijos, kurių labai gailėtis neverta. Geriau valstybė tegul finansuoja kopijų padarymą iš originalo (rusai originalo nei atiduos, nei parduos) ir restauraciją. Žinoma, visas autorines teises iš LKS privalo perimti valstybe. O už nudėvėtas juostas mokėti milijonų neverta."Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."
Adam Mickiewicz
Comment
-
Parašė Edvard Rodyti pranešimą.........
Su UAB „Lietuvos kino studija“ direktoriumi Ramūnu Škiku „15min“ visą ketvirtadienį susisiekti nepavyko, jis neatsiliepė telefonu.
.......
su privatizavimu tai jo - ten gera afera susukta buvo. ir kiek supratau iš gandų nusipirko ją nevisai tie. be to sakoma, kad vien žemė ten kainavo daugiau nei kad sumokėjo valstybei
ir pabaigai - situacijos įdomumas tas, kad Lietuvos kino situacija yra prilyginama kažkokio pastato situacijai. griauna pastatą = žlugdo kinąSilpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai
Comment
-
Parašė mgvalda.lt
Naujasis verslo kompleksas iškils Antakalnyje, buvusios „Lietuvos kino studijos“ (LKS) vietoje – ši žaliųjų plotų apsupta, viena švariausių ir ramiausių vietų Vilniuje idealiai tinka ekologiškojo projekto įgyvendinimui. Teritoriją supa Šveicarijos parkas bei Turniškių miškai, greta – Valakupių, Aukštagirio, ir Tapelių draustiniai, netoliese – Nemenčinės miškų masyvas.
26 000 kv. m. bendro ploto biuro bei komercinių patalpų verslo centras išsiskirs konceptualia architektūra. Reprezentatyvų, gamtos padiktuotų formų pavidalo pastatą bus lengva atpažinti. Pro daugumą langų atsivers įspūdingas miško bei parko gamtovaizdis. Šalia verslo centro architektai numatė jaukias rekreacines zonas, vidinius kiemelius, mažosios architektūros elementus – visa tai sukurs dinamišką, tačiau kartu ir komfortabilią, geras emocijas skatinančią darbo aplinką.
Projektas įgyvendinamas ekologiškos architektūros ir darnios plėtros principais. Verslo komplekse bus užtikrinta aukšta darbo ir gyvenimo kokybė bei ekologinė ir socialinė aplinkos pusiausvyra. Alternatyviųjų energijos šaltinių bus siekiama kuo labiau mažinti pastatų eksploatacijos kaštus. Bendradarbiaujama su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais, kurie analizuoja įvairių „žaliųjų“ sprendimų perspektyvas ir spręs dėl tinkamiausių įgyvendinimo. Ekologiška architektūra sumažins neigiamą poveikį darbuotojų sveikatai bei juos supančiai aplinkai.
Privačiu automobiliu ar gerai išvystytu viešuoju transportu į darbą vyksiantys verslo centro darbuotojai išvengs transporto spūsčių, nes judės priešinga pagrindiniam srautui kryptimi. Darbuotojų bei klientų patogumui komplekso teritorijoje bus įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė – tad ir čia atvykus neteks sukti galvos dėl automobilio.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąN. Vasiukus primena šiuo laikotarpiu. Kas ten dabar pirks butus ar nuomosis patalpas?
Comment
-
Vietoj Lietuvos kino studijos - namų kvartalas „Antakalnio terasos“
Jau kitąmet Nemenčinės plente vietoje buvusių „Lietuvos kino studijos“ statinių iškils modernus gyvenamųjų namų kvartalas „Antakalnio terasos“, praneša nekilnojamojo turto vystytoja „MG Valda“. SEB bankas vystyti projektą suteikė 28,35 mln. Lt paskolą.
„Tai bus modernus kvartalas žmonėms, kurie dabar ieško ar netrukus ieškos išskirtinėje vietoje esančio būsto už prieinamą kainą. Šiuolaikiškos architektūros namai su jaukiomis terasomis iškils vienoje ekologiškiausių Antakalnio erdvių. Namuose bus įdiegti naujausi technologiniai sprendimai, leisiantys efektyviai taupyti šilumą. Didelės investicijos numatytos į saugos sistemas kvartalo kiemuose bei požeminėse aikštelėse”, – komentavo „MG Valda” direktorė Sigita Survilaitė - Mekionienė.
Namų kvartalas užims 5 hektarų plotą. Projektą paruošė Lietuvos ir užsienio architektų komanda, vadovaujama Algirdo Kaušpėdo. Siekiama jau kitais metais apleistą teritoriją paversti būsto kvartalu, kuris bus statomas etapais.
„MG Valda“ projektą įgyvendina kartu su finansiniu partneriu SEB banku, kuris įsigysiantiems būstus „Antakalnio terasų“ kvartale pateiks palankias būsto kreditavimo sąlygas.
“Šios klasės naujos statybos būsto rinkoje Vilniuje matome perspektyvą, kadangi sandorių skaičius išlieka stabilus, o pasiūla mažėja. Todėl įvertinęs projekto verslo planą, bankas priėmė teigiamą sprendimą skirti finansavimą projekto įgyvendinimui”, - sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.
Iki šiol bendrovė „MG Valda“ jau yra įgyvendinusi „North Star“ Šiaurės miestelyje ir „Smėlio namai“ Antakalnyje, būsto plėtros projektus.
Comment
-
Parašė Edd Rodyti pranešimąInformacija iš: http://www.mgvalda.lt/index.php?item_id=1170N N N
Comment
Comment