Į Girulius ties naują kelią
Alfonsas Pipiras
Ateinančiais metais numatoma pradėti kelio nuo Medelyno gatvės per Labrenciškės gyvenvietę į Girulius tiesimo darbus.
Septyni pasiūlymai
Kelias sujungs uostamiesčio šiaurinę dalį su Girulių ir Karklės poilsiavietėmis, Pajūrio regioninio parko lankytinomis vietomis, prisidės prie automobilių eismo Klaipėdos–Palangos automagistrale srautų mažinimo, padės išspręsti aktualias gyventojų susisiekimo problemas.
Uostamiesčio bendrajame plane jau buvo numatyta preliminari šio kelio trasa, tačiau pernai buvo nuspręsta, kad verta išnagrinėti ir kitus alternatyvius tokios statybos variantus, atsižvelgiant į šio regiono ekonomikos galimybes, Pajūrio regioninio parko reglamentą, visuomenės nuomonę.
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo instituto darbuotojai, vadovaujami šios mokslo įstaigos direktoriaus pavaduotojo, dr. Sauliaus Gulbinsko, miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento užsakymu parengė studiją, kurioje pateikė pasiūlymus, kaip reikėtų suprojektuoti ir nutiesti šį kelią minimaliausiomis sąnaudomis ir apsaugoti jo aplinką nuo didesnės žalos, kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį.
Per mišką
Su pagrindiniais šios studijos teiginiais supažindino instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Rosita Milerienė.
Kaip sakė pašnekovė, bendrajame plane pasiūlyta kelio trasa nuo Medelyno gatvės kerta Girulių mišką ir ties antrąja Melnrage įsijungia į Klaipėdos–Karklės eismo juostą. Jos ilgis – apie 3 km, o plotis – 20 metrų. Tai pats trumpiausias variantas, tačiau yra susijęs su Pajūrio regioninio parko teritorijoje esančios girios ruožo kirtimu.
Kita galima kelio juosta pažymėta, nutįsusi senais ir dabar naudojamais, tačiau gerokai apleistais keliais. Ji galėtų būti tiesiama Paribio gatve nuo Kalotės gyvenvietės iki Pajūrio regioninio parko teritorijos, vėliau skirtingame lygyje kirsti geležinkelį Klaipėda–Kretinga, apjuosti senąją Kalotės gyvenvietę ir sodų bendrijos teritoriją pietvakarine riba iki kelio į Kukuliškių gyvenvietę, o tada įsijungti į kelią Klaipėda–Karklė.
Šią trasą galima nuo kelio į Kukuliškių gyvenvietę nukreipti į tą patį ruožą Klaipėda–Karklė jau esančia miško proskyna.
Galima tiesti kelią nuo senosios Kalotės gyvenvietės esamais Pajūrio regioninio parko keliais, sujungiant Romų, Zeigių, Šaipių ir Karklės gyvenvietes.
Mokslininkai parinko septynis skirtingus variantus, su kuriais gyventojai kviečiami susipažinti Klaipėdos miesto savivaldybėje ir Klaipėdos universiteto Gamtos fakultete. Pažymėtina, kad visi alternatyvūs keliai būtų skirtingo ilgio, tačiau nenutoltų nuo Labrenciškės gyvenvietės daugiau kaip per penkis kilometrus.
Minimaliausia neigiama įtaka aplinkai būtų jaučiama, jei ši trasa eitų nuo senosios Kalotės gyvenvietės dabar esamais keliais. Šis variantas turi daugiausiai pranašumų inžineriniu - geologiniu ir kitais požiūriais.
Kelio ruožas nuo Palangos plento iki geležinkelio (ties senąja Kalote) nepasižymi vertingais biotipais. Vertingiausia teritorija bioįvairovės atžvilgiu – Kalotės botaninis–zoologinis draustinis.
Įvertinus visus aplinkosaugos aspektus, tinkamiausia trasa bus parinkta po svarstymo su visuomene bei atsižvelgus į poveikio aplinkai ataskaitos derinimo subjektų pastabas.
Girulių, Karklės ir kitos gyvenvietės taptų langviau pasiekiamos poilsiautojams, skatintų plėtoti turizmo verslą. Laimėtų ir Pajūrio regioninis parkas, nes būtų sudarytos geresnės sąlygos pažintinių apsilankymų, ekskursijų plėtrai ir poilsiui.
Tačiau šio kelio trasos, einančios per Kukuliškių arba Girulių girias, sumažintų šių miškų patrauklumą. Gali būti, kad prieš padidėjusį kelio naudojimo intensyvumą, jei bus pasirinktos alternatyvios sąlygos, pasisakys Kalotės gyventojai, kurių namai nėra daug nutolę nuo šios gana judrios magistralės.
www.klaipeda.daily.lt
Alfonsas Pipiras
Ateinančiais metais numatoma pradėti kelio nuo Medelyno gatvės per Labrenciškės gyvenvietę į Girulius tiesimo darbus.
Septyni pasiūlymai
Kelias sujungs uostamiesčio šiaurinę dalį su Girulių ir Karklės poilsiavietėmis, Pajūrio regioninio parko lankytinomis vietomis, prisidės prie automobilių eismo Klaipėdos–Palangos automagistrale srautų mažinimo, padės išspręsti aktualias gyventojų susisiekimo problemas.
Uostamiesčio bendrajame plane jau buvo numatyta preliminari šio kelio trasa, tačiau pernai buvo nuspręsta, kad verta išnagrinėti ir kitus alternatyvius tokios statybos variantus, atsižvelgiant į šio regiono ekonomikos galimybes, Pajūrio regioninio parko reglamentą, visuomenės nuomonę.
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo instituto darbuotojai, vadovaujami šios mokslo įstaigos direktoriaus pavaduotojo, dr. Sauliaus Gulbinsko, miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento užsakymu parengė studiją, kurioje pateikė pasiūlymus, kaip reikėtų suprojektuoti ir nutiesti šį kelią minimaliausiomis sąnaudomis ir apsaugoti jo aplinką nuo didesnės žalos, kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį.
Per mišką
Su pagrindiniais šios studijos teiginiais supažindino instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Rosita Milerienė.
Kaip sakė pašnekovė, bendrajame plane pasiūlyta kelio trasa nuo Medelyno gatvės kerta Girulių mišką ir ties antrąja Melnrage įsijungia į Klaipėdos–Karklės eismo juostą. Jos ilgis – apie 3 km, o plotis – 20 metrų. Tai pats trumpiausias variantas, tačiau yra susijęs su Pajūrio regioninio parko teritorijoje esančios girios ruožo kirtimu.
Kita galima kelio juosta pažymėta, nutįsusi senais ir dabar naudojamais, tačiau gerokai apleistais keliais. Ji galėtų būti tiesiama Paribio gatve nuo Kalotės gyvenvietės iki Pajūrio regioninio parko teritorijos, vėliau skirtingame lygyje kirsti geležinkelį Klaipėda–Kretinga, apjuosti senąją Kalotės gyvenvietę ir sodų bendrijos teritoriją pietvakarine riba iki kelio į Kukuliškių gyvenvietę, o tada įsijungti į kelią Klaipėda–Karklė.
Šią trasą galima nuo kelio į Kukuliškių gyvenvietę nukreipti į tą patį ruožą Klaipėda–Karklė jau esančia miško proskyna.
Galima tiesti kelią nuo senosios Kalotės gyvenvietės esamais Pajūrio regioninio parko keliais, sujungiant Romų, Zeigių, Šaipių ir Karklės gyvenvietes.
Mokslininkai parinko septynis skirtingus variantus, su kuriais gyventojai kviečiami susipažinti Klaipėdos miesto savivaldybėje ir Klaipėdos universiteto Gamtos fakultete. Pažymėtina, kad visi alternatyvūs keliai būtų skirtingo ilgio, tačiau nenutoltų nuo Labrenciškės gyvenvietės daugiau kaip per penkis kilometrus.
Minimaliausia neigiama įtaka aplinkai būtų jaučiama, jei ši trasa eitų nuo senosios Kalotės gyvenvietės dabar esamais keliais. Šis variantas turi daugiausiai pranašumų inžineriniu - geologiniu ir kitais požiūriais.
Kelio ruožas nuo Palangos plento iki geležinkelio (ties senąja Kalote) nepasižymi vertingais biotipais. Vertingiausia teritorija bioįvairovės atžvilgiu – Kalotės botaninis–zoologinis draustinis.
Įvertinus visus aplinkosaugos aspektus, tinkamiausia trasa bus parinkta po svarstymo su visuomene bei atsižvelgus į poveikio aplinkai ataskaitos derinimo subjektų pastabas.
Girulių, Karklės ir kitos gyvenvietės taptų langviau pasiekiamos poilsiautojams, skatintų plėtoti turizmo verslą. Laimėtų ir Pajūrio regioninis parkas, nes būtų sudarytos geresnės sąlygos pažintinių apsilankymų, ekskursijų plėtrai ir poilsiui.
Tačiau šio kelio trasos, einančios per Kukuliškių arba Girulių girias, sumažintų šių miškų patrauklumą. Gali būti, kad prieš padidėjusį kelio naudojimo intensyvumą, jei bus pasirinktos alternatyvios sąlygos, pasisakys Kalotės gyventojai, kurių namai nėra daug nutolę nuo šios gana judrios magistralės.
www.klaipeda.daily.lt
Comment