[†] Trakų r. ir Elektrėnų sav. bažnyčios

[Romas]

Lentvario bažnyčia

Foto 2010.02

[Romas]

Lentvario bažnyčios vidus
Dail. Jerzy Hoppen

[Zorro]

Trakų buvusiu Šv. Mikalojaus vyskupo bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno vieta

Trakų miesto pietinė dalis archeologų dar visiškai netyrinėta. O ir pats buv. bernardinų vienuolynas irgi nebuvo kiek rimtesnių istorinių, meninių ar architektūrinių studijų objektu. Tačiau kalva ir patys mūrai (kaip ir bet kuri miesto teritorijos dalis ar pastatas) verti visapusiško dėmesio. Jie slepia didelę Trakų (o gal ir ne vien Trakų) istorijos dalį.

Jau minimas V. Syrokomlė-Kondratovičius spėliojo šią vietovę buvus susijusią su pagonišku kultu. Kiti gi mūsų laikų istorikai (pavyzdžiui, Paminklų konservavimo instituto istorikas A.Baliulis) mano, kad vadinamoji Bernardinų kalva yra piliakalnis, ant kurio XV a. galėjusi stovėti medine pilis, aprašyta 1414 m. flamandų keliautojo Žilbero de Lanua.

Kita žinutė apie čia buvusius statinius yra iš 1497 m. Tais metais buvo sudaryta su Niekeliu Prokopovičiumi sutartis dėl Šv. Mikalojaus vyskupo bažnyčios statybos. Bažnyčią, matyt,statė gana ilgai. Tik 1522 m. Žygimanto Senojo antroje privilegijoje nurodoma, kad ji jau baigta. Iš privilegijos aiškėja labai svarbus momentas,- bažnyčia buvo mūrine, pastatyta iš plytų ir akmenų. Apie jos architektūrą dabar sunku kalbėti. Atsakyti galėtų vienuolyno pastatų liekanų tyrimai. Į vėlesnius vienuolyno pastatus, be abejo, buvo inkorporuota ir ši pirmoji gotikinė bažnyčia. Kai ką paaiškinti galėtų ir rūsių brėžiniai, esantys Valstybiniame istorijos muziejuje Maskvoje. Paminklų konservavimo instituto istorikas R.Firkovičius mūsų respublikos archyvuose aptiko Pirmojo pasaulinio karo metu sugriauto vienuolyno tik pirmo aukšto planą.

Kada sunyko pirmoji mūrinė Šv. Mikalojaus bažnyčia, nežinoma. 1617 m. čia įsikūrę bernardinai, matyt, jos neberado. Dar be to, 1824 m. vizitacijos akte rašoma, kad net 1522 m. pastatytoji bažnyčia buvusi medinė ir ji sudegusi 1655 m. karo metu. Jos vietoje buvo pastatyta irgi medinė, irgi karų ir suiručių metu sudeginta. Ir tik 1750 m. pastatoma didelė (53 uolekčių ilgio, 15,5 – pločio ir 18 – aukščio) su dviem bokštais mūrinė bažnyčia. Matyt, tuo metu buvo perstatytas ar net pastatytas ir pats mūrinis vienuolynas. Jie abu ir sudarė vieną iš labai vaizdingo XIX a. pirmos pusės Trakų miesto silueto dominančių.

XIX a. antroje pusėje prasideda vienuolyno pastatų devastacija, trukusi iki mūsų dienų.

Trakų bernardinų vienuolynas nebuvo toks neturtingas, kaip vienuoliai XVIII a. dokumentuose bandė save pavaizduoti. Bažnyčioje buvo marmurinės grindys, figūros altorių paveiksluose minimos su sidabriniais drabužiais ar sidabrinėmis karūnomis (kai kur net paauksuotomis). Vienas iš paveikslų – šv. Mikalojaus paveikslas – buvo labai senas. Jį, uždarius vienuolyną, vienuoliai kažkur išsivežė.

Vienuolynas turėjo gausią biblioteką. Joje buvo nemaža inkunabulų. 1804 m. inventorius aprašo sidabru aptaisytą mišiolą. Ten pat minima vienuolyne saugota Trakų vaivadijos vėliava. Tų metų vizitatorius, matyt kavos mėgėjas ir žinovas, aprašo, kad abato celėje buvo daug prietaisų šiam aromatingam gėrimui gaminti (buvo trys kavos malūnėliai) ir gerti.

Dabar šios vietovės ir pastatų liekanų padėtis nėra gera. Pati kalva kaip stačiakuolių tvora apsupta tipiniais gyvenamaisiais pastatais. Ji nei miesto silueto, nei gyvenamųjų kvartalų vidaus erdvės organizavime jokio vaidmens nebevaidina. Statybos, be to, labai apardė ir kalvos šlaitus. Tai pirštu prikišama naują statybą Trakuose projektavusių architektų klaida.

Ką siūlytina daryti? Pirmiausia būtina atlikti rimtus kompleksinius tyrimus. O architektai-restauratoriai vėliau galės pasiūlyti patį optimaliausią vienuolyno liekanų panaudojimo variantą.

Tačiau pietinėje Trakų miesto dalyje yra dar vieno labai svarbaus objekto liekanos. Į pietus nuo buv. bernardinų vienuolyno yra kalva, su ant jos stovėjusios graikų apeigų Švč. Dievo Motinos gimimo bažnytėlės, statytos apie 1384 m., liekanomis. Tai vienas iš pirmųjų krikščioniškos religijos kulto pastatų Lietuvoje. Jinai iki šiol tebėra irgi netirta, o statybos jau grėsmingai priartėjo ir iki jos.

Vadinasi, Trakų miesto pietinės dalies užstatymo projektai turi būti pakoreguoti taip, kad paminklai, landšaftas ir naujoji statyba sudarytų darnią visumą.

1979 11 09

Redakcijos pastaba. Spausdinamas straipsnis yra iš “Vorutos” redakcijos archyvo ir niekur nepublikuotas

Stanislovas Mikulionis, 2002 m. spalio 19 d.
http://www.voruta.lt/tz/article.php?article=1474

[laimutis]

Labai įdomus straipsnis Zorro,norėčiau paklausti ar jus skaitėte Stanislovo Mikulionio monografiją -Trakų Šv.Mikalojaus Vyskupo bažnyčia ir bernardinų vienuolyno statybos istorija 1993 m. ?
Gal šioje knygoje yra senujų piešinių ir brėžinių,kuriuos galmėtų įkelti į musų forumą?Šios knygos neteko matyti.Fragmentiškos medžiagos yra knygoje Trakų miestas ir pilys,čia yra vienas brėžinukas,vienuolyno perstatyto į kalėjimą nuorauka.

[Zorro]

Šios knygos neteko matyti.

Ir man neteko.
Tik viršelį http://openlibrary.org/b/OL453482M/T...tybos_istorija

[laimutis]

Aišku turėtų buti retenybė ši knyga,na gal kas iš forumo dalyvių turi ją,butų įdomu sužinoti ka ten rašo.

[Zorro]

TRAKŲ BUVĘS DOMINIKONŲ VIENUOLYNAS

Nėra visiškai aišku, kada dominikonai įsikūrė Trakuose. Vieni autoriai nurodo, kad juos čia pasikvietė Lietuvos-Lenkijos valstybės valdovas Kazimieras Jogailaitis, kiti — Žygimantas Augustas. Vyrauja nuomonė, jog pirmoji vienuolių būstinė buvusi Salos pilyje. Neginčytina, jog LDK kanclerio Marcijono Oginskio pastangomis 1678 m. Gardino seimas patvirtino dvylikos dominikonų įsikūrimą Trakuose, tik šį kartą Pusiasalio pilyje. Tas pats Marcijonas Oginskis su žmona 1688 m. testamentu paskyrė daug lėšų bažnyčiai ir vienuolynui statyti. Nuo tada Trakų dominikonams priklausė Rykantų bažnyčia (tapusi jų filija), kurioje abipus didžiojo altoriaus išliko Jono Jonavičiaus sukurti Marcijono Oginskio ir jo žmonos epitafiniai portretai. Tas pats meistras ant šoninių sienų ištapė kompozicijas Kristaus kančios tema, o ant vargonų choro tribūnos priekinės sienelės nišų — devynis su Pamokslininkų ordinu susijusius šventuosius. Dominikonai, be bažnyčios Rykantuose, gavo nemažai žemės valdų: Rykantų dvarą su dviem smuklėmis ir kaimais, priklausiusiais ir šitam dvarui, ir gretimam Rykantų miesteliui. Nors Trakų Pusiasalio pilies teritorija vienuoliams priklausė nuo XVII a., tačiau dėl lėšų trūkumo ir bajorų pasipriešinimo ten ilgai negalėjo įsikurti. 1688 m. perėmę iš benediktinių joms pastatytą miesto centre medinę bažnyčią ir kitus vienuolyno pastatus, 1725-1733 m. juos perstatė, tačiau neprarado vilties įsikurti Pusiasalio pilyje. Kai dominikonai pažadėjo Trakų vaivadai Aleksandrui Pociejui pilyje pastatyti kalėjimą, seimelių būstinę ir archyvą žemės bei pilies teismų aktams laikyti, bajorai pagaliau ėmė juos remti. 1761, 1768, 1771 metais paskelbti valdovo Aleksandro III ir Seimo nutarimai davė pagrindą dominikonams kurtis Pusiasalio pilies teritorijoje. Apie 1770-1773 m. čia vienuoliai pasistatė medinį vienuolyną. Naujos mūrinės bažnyčios projektavimas prasidėjo 1779 m. Statant bažnyčią dirbo dominikonas architektas ir architektūros teoretikas A. Javorovskis. Be to, Trakų dominikonai šiuo klausimu kreipėsi į žymų architektą A. Kosakauską, kuris tuo pat metu suprojektavo netoliese statytą Kazokiškių (Paparčių dominikonų filijos) bažnyčią. Deja, darbai Trakuose vyko lėtai, o 1784 m. visiškai sustojo. Praėjus penkeriems metams, vadovaujant Vilniaus akademijos architektūros profesoriui M. Knakfusui (Knackfuss), bažnyčia vėl pradėta mūryti. Žinoma, kad darbus prižiūrėjo tėvas Hiacintas Sraženskis, kuris vėliau buvo išrinktas Lietuvos dominikonų provincijos provincijolu. Trakų vienuolyno bažnyčia statyta ant Pusiasalio pilies fosos, o bokštai pradėti mūryti fosos pietvakarių pusėje. Apie statinio architektūrą tikslesnių duomenų nėra. Pagal dabartinę būklę nustatyta, kad tai turėjo būti trinavis statinys su dviem bokštais, atkreiptais į miesto pusę. Žinant, kad bažnyčia pradėta statyti klasicistinio stiliaus paplitimo Lietuvoje metu ir projektuota tą stilių propagavusių architektų (A. Kosakausko, M. Knakfuso), galima teigti, kad ji turėjo būti klasicistinė. Ilgai užtrukusias statybas baigti sutrukdė 1812 m. karas. Bažnyčią spėta išmūryti tik iki „pirmųjų langų” (šoninių navų aukštyje). Tada labai nukentėjo visi pradėti statyti vienuolyno pastatai, suiro ūkis, išbėgiojo žmonės. Neužbaigti bažnyčios mūrai prastovėjo iki 1822 metų. Vienuolyno vyresniojo L. Glovickio rūpesčiu juose įrengta bažnytėlė (dėl mažo tūrio dažnai vadinama koplyčia) ir pašventinta Šv. Arkangelo Mykolo vardu. Joje buvę trys altoriai (du iš jų iliuziškai tapyti ant sienų) su Šv. Arkangelo Mykolo, Šv. Vincento Ferariečio ir Švč. M. Marijos paveikslais, dengtais sidabro apkaustais. Bažnytėlė su zakristija tilpo nebaigtos statyti bažnyčios kairiosios šoninės navos gale. Kitame tos pačios navos gale ir dešiniojoje navoje 1823 m. įrengtas dviaukštis, dviejų korpusų vienuolynas, kuriame išsidėstė vienuolika celių, refektorius, virtuvė ir zakristija. Kadangi bažnytėlė su vienuolynu buvo sujungta į vieną tūrį, tai šis statinys neturėjo sakraliems statiniams būdingų formų. Tik pastato gale virš dvišlaičio stogo buvo bokštelis, žymėjęs bažnytėlės-koplyčios vietą. Konvento dokumentuose fiksuota, kad tada Trakuose gyvenę 15 vienuolių. Kiti dominikonų statiniai, XIX a. pradžioje iškilę Pusiasalio pilyje, buvo mediniai. Vienuolynui priklausė trys daržai, buvo įrengtas gėlynas, augo vaismedžių. Dominikonai ima valdyti visą Pusiasalio pilies teritoriją. Šios didelės rekonstrukcijos žymi Trakų konvento atsigavimą ir naują suklestėjimą. Prie vienuolyno veikė mokykla, kurioje dėstė teologijos mokslų profesorius, vienuolyno vyresnysis Liudvikas Glovickis ir dar septyni tėvai dominikonai. Tačiau XIX a. sukilimų banga ir po to sekę bažnyčių bei vienuolynų uždarymai neaplenkė Trakų. 1864 m. carinės Rusijos valdžios įsakymu vienuolynas panaikinamas, o vienuoliai perkeliami į Paparčius. Bet ir šis konventas po poros metų nušluojamas nuo žemės paviršiaus. Iškeldinus dominikonus iš Trakų, vienuolyno pastatai rekonstruoti ir atiduoti įvairioms įstaigoms: policijos valdybai, butų komisijai, miesto rotušei bei teismo archyvui. Net ir rekonstruoti stambūs mūrinio vienuolyno ir bažnyčios tūriai XIX a. antroje pusėje tebedominavo miesto centre ir buvo pavaizduoti M. E. Andriolio (Andriolli) graviūroje (1879 m.).

Mūriniai dominikonų vienuolyno ir bažnyčios pastatai išliko iki mūsų dienų, tik dėl blogos priežiūros jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą apgriuvo prie bažnyčios buvusi vienuolyno dalis. XX a. 6-ame dešimtmetyje, susirūpinus Trakų paveldo objektų išsaugojimu, imti tyrinėti ir dominikonams priklausę statiniai. Ypač daug šioje srityje nuveikė architektas restauratorius S. Mikulionis. Iš dalies rekonstruotame buvusiame vienuolyno pastate dabar įsikūrusi Trakų istorijos muziejaus administracija. Susitarus su muziejaus vadovybe, galima apžiūrėti dominikonams priklausiusias patalpas, kuriose išliko vienuolių laikų (1821 m.) sienų tapybos. Bažnytėlės interjeras, labai nukentėjęs po vienuolyno uždarymo, kol kas dar restauruojamas. Trys kadaise šį statinį puošę paveikslai („Šv. Vincentas Ferarietis”, „Šv. Jackus”, „Šv. Dominyko ir Šv. Pranciškaus susitikimas”) dabar yra Trakų parapinėje bažnyčioje. Trakų istorijos muziejaus direktoriaus V. Poviliūno teigimu, Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo altorėlis į tą pat bažnyčią vėlgi pateko iš uždaryto dominikonų vienuolyno.

http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Traku.htm

[enigma]

Labai įdomus istorinis objektas. Lankantis ten pirmą kartą, paliko labai gilų ir nepamirštamą įspūdį. Viena iš Trakų "lobyno" dalių.

[laimutis]

Priekinis fasadas įdomiausias,netinkuotas plytų mūras asocijuojasi su pilimi,gal daugelis turistų taip ir pagalvoja atvyke pasižvalgyti po Trakus.

[Civis]

Priekinis fasadas įdomiausias,netinkuotas plytų mūras asocijuojasi su pilimi,gal daugelis turistų taip ir pagalvoja atvyke pasižvalgyti po Trakus.

Tikrai taip, nežinant šio pastato istorijos negalima suprasti, kodėl jis taip atrodo. Statinys iš pirmo žvilgsnio atrodytų lyg vienuolynas su pusiau uždaru kiemu, bet kai sužinai, jog iš tiesų tai nebaigta statyti bažnyčia, kurios centrinė nava nepastatyta, o šoninės navos tapo atskirais pastato sparnais - tai stulbina. Juk ir koplyčia buvo įrengta planuotos bažnyčios vienos šoninės navos dalyje! Beje, koplyčią galima aplankyti, joje įrengta Sakralinio meno ekspozicija, kuri yra nors ir nedidelė, bet išties puiki. Čia galima pamatyti kaip atrodo ekspozicija rūsyje.

[enigma]

Vienas iš senovės Trakų perlų, dvelkiančių autentika.

[Zorro]

Lentvario (Račkūnų) kapinių koplyčia...

[Zorro]

... ir kapinės.

[Beniux]

Paluknio bažnyčia

Išorė











Viduje









Užkulisiai

[Zorro]

Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia

[Zorro]

Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia ir benediktinų vienuolynas

Atgyja Senųjų Trakų vienuolynas
Penktadienis, 26 Kovas 2010 galve.lt

Po 165 metų, Senųjų Trakų vienuolyne atgyja vienuolinis gyvenimas. Jau vasario mėnesį čia įsikūrė penkios Šventojo Jono bendruomenės apaštalinės seserys.

[laimutis]

Labai gražiai sutvarkė vienuolyno ir bažnyčios kompleksą, senai to reikėjo, labai įdomus reportažas. Butų labai įdomu jei atkastų visas gynybines pilies sienas ir jas sutvarkius parodytų žemės paviršiuje.
Senujų Trakų piliavietės planas ir vienuolyno komplekso vaizdas iš 1827 m. "Vilniaus gubernijos pilių atlaso".

[Zorro]

Trakų bažnyčia nuo ežero kranto.

[Zorro]

Trakų buvę Šv. Mikalojaus vyskupo bažnyčia ir Bernardinų vienuolynas
Istorija

[Zorro]

Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia.
Prasidėjo gerbūvio darbai šventoriuje.