Pasaulio aviacijos naujienos

[Perfect]

"Lufthansa" perka skandinavų SAS - šaltiniai

www.vz.lt

[Perfect]

Areštuota dalis „airBaltic“ ir Rygos oro uosto turto
www.delfi.lt

[c2h5oh]

Areštuota dalis „airBaltic“ ir Rygos oro uosto turto
www.delfi.lt

Reiškia, Lalas apdairiai nutraukė skrydžius i Rygos

[alm]

Reiškia, Lalas apdairiai nutraukė skrydžius i Rygos

Šiaip dar kelias savaites jie ten skraidys po biški. Visai nesupykčiau, jei latviai rastų pretekstą Flylal lėktuvui sulaikyti.

Reikia tiesioginę veiklą (skraidymą) organizuoti sugebėti, o ne teismuose pažinčių ieškot. Nuolaida priklausomai nuo pervežtų keleivių skaičiaus yra taikoma daugelyje Europos oro uostų, tame tarpe ir Kauno.

[sauls]

Ar tik neskraide Maersk/Sterling kada tai i Palanga?

Sios dienos naujienos..

To get the company restructured, the shareholder of Sterling gave financial support from the end of July 2008 to the end of September 2008 transferring 444.5 million DKK to the company. The plan was to continue financial support into 2009. On the 29th September 2008, the Icelandic financial environment started to collapse. Over a 3 to 4 weeks period, the whole financial system melted down, and that resulted in our shareholder being unable to continue his support to the company. Negotiations have been conducted with several potential investors, but it was impossible to make ends meet. The inevitable result is that Sterling Airlines A/S has no option but to file for bankruptcy.

pilnas tekstas: sterling.dk

[Perfect]

Orlaivių nuomotojos pajamos išaugo 10 kartų
www.vz.lt

[alm]

Orlaivių nuomotojos pajamos išaugo 10 kartų
www.vz.lt

Apyvarta 29 mln., iš jos pelnas 27,5 mln. Būtų puikus verslas

Kokia prasmė rašinėt tokį piarą? EBITDA įmonė gali skaičiuoti pagal savo sugalvotą metodiką - čia panašu paskaičiavo be lėktuvų įsigijimo/nuomos kaštų, todėl visiškai neaišku ar jie realiai dirba į pliusą, ar į minusą.

[gruobuonis]

Apyvarta 29 mln., iš jos pelnas 27,5 mln. Būtų puikus verslas

Kokia prasmė rašinėt tokį piarą? EBITDA įmonė gali skaičiuoti pagal savo sugalvotą metodiką - čia panašu paskaičiavo be lėktuvų įsigijimo/nuomos kaštų, todėl visiškai neaišku ar jie realiai dirba į pliusą, ar į minusą.

citata :"Šių metų trijų ketvirčių EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) sudarė 27,5 mln. Lt."

O jei iš EBITDOS neišbrauktų palūkanų, kurios už 8 lėktuvus turėtų suvalgyti nemažą dalį pajamų, rezultatą gautumėm derokai kitokį

Šiuo atveju galim manyti, kad EBITDA paskaičiuota ir be realių sąnaudų ir savikainos. Šitoj įmonėj sąnaudas greičiausiai sudaro darbo užmokestis, kuras, patalpų nuoma ir pan. dalykai. Kitos rimtos sąnaudos turėtų atsidurti dukterinėse įmonėse, kurios generuoja prastesnius skaičius.

[Wycka]

Aviacija be naftos: horizonte – branduoliniai lėktuvai

Jei D. Britanijos vyriausybės lėšomis vykdomas „Omega“ projektas bus sėkmingas, kai kurie mūsų dar spės paskraidyti keleiviniais lėktuvais, kuriems energiją tieks branduoliniai reaktoriai.

Šaltojo karo laikais pradėta kurti strateginių bombonešių su branduoliniais reaktoriais, kurie nenusileisdami savaites ar mėnesius galėtų patruliuoti padangėje vykdydami atominio atgrasymo strategijos planus, technologija artimiausiais dešimtmečiais gali patirti renesansą. Pasak britų dienraščio „Times“, šalies vyriausybės finansuojamo „Omega“ projekto, kuriuo siekiama sumažinti aviacijos žalą aplinkai, vykdytojų, dar šiame amžiuje keleiviniai lėktuvai su branduoliniais reaktoriais skraidins milijonus keleivių.

Tokie aviacinio žibalo nenaudojantys lėktuvai, kurių keleiviai sėdės už keliolikos ar keliasdešimt metrų nuo veikiančio branduolinio reaktoriaus, galės nenutūpdami skraidyti iš Londono į Australiją ar Naująją Zelandiją, nes nebereikės leistis pusiaukelėje pasipildyti degalų. Iš naftos gaminamo kuro nenaudojantys lėktuvai neterš atmosferos anglies dvideginiu, o tai padės mažinti pasaulinį atšilimą, teigia dienraštis.

Užvakar Karališkosios Aeronautikos draugijos susirinkime pranešimą skaitęs Cranfieldo universiteto aerokosminės inžinerijos profesorius Ianas Pollas, „Omega“ projekto technologinis vadovas, ragina pradėti didelio masto tyrimų programą, kuri leistų aviacijos pramonei pereiti nuo naftos prie branduolinės energijos.

Profesorius savo pranešime priminė, kad šaltojo karo metais atlikti eksperimentai patvirtino, jog nėra jokių neįveikiamų kliūčių branduolinių reaktorių varomiems lėktuvams kurti.

„Times“ rašo, kad praėjusio amžiaus 6-ąjį dešimtmetį JAV ir Sovietų Sąjunga pradėjo gaminti eksperimentinius branduolinius lėktuvus. Jų koncepcija rėmėsi prielaida, kad tokie strateginiai bombonešiai galės labai ilgai patruliuoti atakai tinkamu atstumu nuo savo taikinių.

Jungtinėse Valstijose buvo išbandytas branduolinio reaktoriaus varomas reaktyvinis aviacinis variklis, vėliau virš Vakarų Teksaso ir pietinės Naujosios Meksikos valstijos dalies buvo vykdomi pirmojo lėktuvo su „skraidančiu reaktoriumi“ bandymai. Reaktorius buvo sumontuotas B-36 strateginiame bombonešyje, kurio įgulos kabina buvo padengta švinu. Eksperimentų metu lėktuvas naudojo įprastus degalus, tačiau jame įrengtas reaktorius vis dėlto veikė – buvo siekiama įrodyti, kad lėktuvo įgula gali būti patikimai apsaugota nuo radiacijos.

Kiekvieno skrydžio metu eksperimentinį B-36 lydėjo desantinis lėktuvas su jūrų pėstininkais, kurie avarijos atveju turėjo nusileisti parašiutais ir izoliuoti reaktyviomis medžiagomis užkrėstą vietovę.

Branduolinių lėktuvų bandymų programos buvo nutrauktos 7-ojo dešimtmečio pradžioje, kai abi šalys nusprendė, kad dėl tarpžemyninių balistinių raketų tokie eksperimentai neteko prasmės, rašo „Times“.

„Mes turime ieškoti sprendimo, kaip būtų galima iki nulio sumažinti žalingą aviacijos poveikį aplinkai kartu užtikrinant nepertraukiamų skrydžių galimybę“, - dienraščiui sakė profesorius I. Pollas. Pasak jo, reikia kurti naujos kartos lėktuvus, kurie nenaudotų aviacinio žibalo. „Kad ši idėja reali, buvo patvirtinta prieš 50 metų, bet aš manau, kad prireiks dar maždaug 30 metų, kol pavyks įtikinti žmones skraidyti tokiais lėktuvais“, - pastebėjo mokslininkas.

Anot jo, viena didžiausių problemų – įrodyti, kad lėktuvo įgula ir keleiviai bus patikimai apsaugoti nuo reaktoriaus skleidžiamos radiacijos. „Tai jau padaryta povandeniniuose laivuose. Lėktuvuose tokie reaktoriai galėtų būti montuojami po sparnais – kartu su varikliais. Pavojų, kad katastrofos atveju į aplinką iš pažeistų reaktorių pateks radioaktyvios medžiagos, esą sumažintų jų „katapultavimo“ prieš pat susidūrimą galimybė: reaktoriai ant žemės būtų nuleisti parašiutais.

Pasak mokslininko, pagal patį blogiausią scenarijų, tai yra, jei reaktorių saugantis šarvas vis dėlto būtų pažeistas, radioaktyviomis medžiagomis būtų užkrėstas vos kelių kvadratinių kilometrų plotas.

„Jei norime naudotis oro kelionių patogumais nekeldami pavojaus aplinkai, turime pereiti prie branduolinės energijos. Jeigu aviacija liks prikaustyta prie mineralinio kuro, ji pateks į didelę bėdą“, – tvirtino profesorius I. Pollas.

Jo teigimu belieka apgailestauti, kad branduolinė energija buvo ilgai demonizuojama, nors jos nauda žmonijai yra nepaprastai didelė.

Alternatyva branduolinę energiją naudojantiems lėktuvams esą galėtų būti nebent orlaiviai su vandeniliniais varikliais. Tačiau šiuo atveju tektų įveikti sunkią technologinę kliūtį: nors vandenilis yra tinkamas energijos šaltinis antžeminėms transporto priemonėms, jo kaloringumas kur kas mažesnis, nei žibalo, todėl bus labai sunku suprojektuoti tolimiems reisams skirtą keleivinį lėktuvą, kuris galėtų pasiimti būtiną vandenilio degalų kiekį.

Žurnalo „Flight International“ techninis redaktorius Robas Coppingeris „Times“ sakė manąs, kad labiau tikėtina, jog branduoliniai reaktoriai bus naudojami nepilotuojamuose žvalgybiniuose ar koviniuose lėktuvuose, nes juose nereikės tokios sunkaus nuo radiacijos saugančio skydo, kaip keleiviniuose lėktuvuose.
Šaltinis: http://www.kelias.net/8058.html

[Tropico]

Dar teks atominiu lėktuvėliu paskraidyt
Šiaip labai įdomi ir negirdėta idėja. Tik įdomu ar visi drąsiai jausimės, kai už nugaros vyks branduolinės reakcijos...

[sauls]

bus uzkrestas vos keliu kvadratiniu kilometru plotas. ypac jei kokiam Paryziuje kur "neduztantis" konkordas suduzo. O kas bus jei i vandeni nukris? taip suprantu irgi tik pora kvadratiniu kilometru plotas bus uzkrestas? Po to ta vandeni per keliolika minuciu issiurbs kur nors is Ramiojo vandenyno ar aptvers?

Dar didesne nesamone - reaktoriaus katapultavimas. Kaip suprantu dabartine aviacija turi technines galimybes katapultuoti keleivius is krentancio keleivinio lektuvo, bet nei karto neteko girdeti, kad taip butu isgelbetos gyvybes. Tuo tarpu svinu apkaustyta keliu ar keliolikos tonu reaktoriu - prasom, nuleisim su parasiutais bet kokiom aplinkybem. Kol keleiviu katapultavimo problema nebus isspresta ir pasaulyje nebus zuvusiu keleiviu koki desimtmeti, net nereikia svaicioti apie tokias nesamones.

[balietis]

Nu nereikia taip piktai. Šiaip tai čia juk prognozuoja, kad visa tai bus po 80-90 metų. Taip atrodo Karališkosios Aeronautikos draugijai. Karališkosios Pažangiosios Genetikos draugijai galbūt atrodo, kad mūsų provaikaičiai turės sparnus užsiauginę ir nereikės jokių lėktuvų aplamai. Tik jie dar kol kas apie tai nepaskelbė.

[DSaulius]

zinoma kurgi ne paskui atskris x-menai su sparnais ir padarys tvarka sioj zemeje. Prognuozuot gali daug ka, o va nebus pinigu, nebus ir reaktoriaus.

[kaskas]

http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=19098468

"Todėl imtasi iniciatyvos atnaujinti prieš kelis dešimtmečius sėkmingai eksploatuotą, o šiuo metu tik mėgėjų reikmėms naudojamą Druskininkų aerodromą. Baigus atnaujinimo darbus čia galės leistis iki 30 tonų ir iki 70 vietų turbopropeleriniai lėktuvai. Druskininkai bus lengvai ir greitai pasiekiami visiems ne tik kaimyninių, bet ir tolimesnių Europos Sąjungos ir kitų šalių turistams.

Numatoma Druskininkų aerodromo atnaujinimo vertė - apie 17 mln. Lt. Šiuo metu jau gautas finansavimas projektavimo darbams pradėti (300 tūkst. Lt iš nacionalinių paramos programų, o 75 tūkst. Lt prisidėjo pati Druskininkų savivaldybė), vykdomi projektavimo darbų paslaugos pirkimai."

Nejau statys keleivių terminąlą prie to pačio?

[alm]

http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=19098468

"Todėl imtasi iniciatyvos atnaujinti prieš kelis dešimtmečius sėkmingai eksploatuotą, o šiuo metu tik mėgėjų reikmėms naudojamą Druskininkų aerodromą. Baigus atnaujinimo darbus čia galės leistis iki 30 tonų ir iki 70 vietų turbopropeleriniai lėktuvai. Druskininkai bus lengvai ir greitai pasiekiami visiems ne tik kaimyninių, bet ir tolimesnių Europos Sąjungos ir kitų šalių turistams.

Numatoma Druskininkų aerodromo atnaujinimo vertė - apie 17 mln. Lt. Šiuo metu jau gautas finansavimas projektavimo darbams pradėti (300 tūkst. Lt iš nacionalinių paramos programų, o 75 tūkst. Lt prisidėjo pati Druskininkų savivaldybė), vykdomi projektavimo darbų paslaugos pirkimai."

Nejau statys keleivių terminąlą prie to pačio?

Nugi puiku būtų oro uostas Druskininkuose

Beje, šiuo metu yra veikiantis Gardino oro uostas kitapus sienos, 60 km nuo Druskininkų. Šiuo metu naudojamas gan minimaliai (baltarusiai skraido labai egzotišku maršrutu Gomelis-Minskas-Kaliningradas-Gardinas), tačiau Atlant-Soyuz žada pradėti skraidyti į jį tiesiai iš Maskvos.

[smb]

Na, čia jau būtų per daug. Turim tris tuščius oro uostus (Kauno, Palangos ir Šiaulių), atsiliekantį didjį oro uostą, o dar svarstom apie ketvirtojo statybą.

Kas važiuoja į Druskininkus? Rusai, baltarusiai, lenkai, žydai ir šiek tiek vokiečių. Iš Izraelio neatskrisi su turboproplereiniu lėktuvu, lenkams ir baltarusiams neaktualu, lieka rusai ir vokiečiai.
Mano supratimu, daug daugiau vokiečių važiuoja į Nidą negu į Druskininkus, bet net tiesioginis skrydis Palanga-Hamburgas/Frankfurtas neišsilaiko. O čia dar Druskininkai.

Tai geriausiu atveju, ko potencialiai galėtų tikėtis Druskininkų oro uostas yra reisas Maskva-Druskininkai. Tik vasaros sezonu, ir, kokį vieną kartą per savaitę. O iš Kauno, Vilniaus į Druskininkus neskraidysi, nes per arti.

[c2h5oh]

http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=19098468

"Todėl imtasi iniciatyvos atnaujinti prieš kelis dešimtmečius sėkmingai eksploatuotą, o šiuo metu tik mėgėjų reikmėms naudojamą Druskininkų aerodromą. Baigus atnaujinimo darbus čia galės leistis iki 30 tonų ir iki 70 vietų turbopropeleriniai lėktuvai. Druskininkai bus lengvai ir greitai pasiekiami visiems ne tik kaimyninių, bet ir tolimesnių Europos Sąjungos ir kitų šalių turistams.

Numatoma Druskininkų aerodromo atnaujinimo vertė - apie 17 mln. Lt. Šiuo metu jau gautas finansavimas projektavimo darbams pradėti (300 tūkst. Lt iš nacionalinių paramos programų, o 75 tūkst. Lt prisidėjo pati Druskininkų savivaldybė), vykdomi projektavimo darbų paslaugos pirkimai."

Nejau statys keleivių terminąlą prie to pačio?

Svaičiojimai apie naujus oro uostus Lietuvoje - tikras nukvakimo ženklas. O labai gaila, Druskininkai iki šiol neblogai tvarkėsi, ir new vasiukų nestatė.

[DSaulius]

neapsimoka, nieks neskraidys, geriau tuos pinigus sukistu kam nors naudingesnio.

[alm]

Beje, Lietuvoj toli gražu ne 4 oro uostai. Štai pilnesnis sąrašas. Nekurie iš jų (Panevėžio pvz.) ir IATA kodą turi, ir taką 2 km.

[DSaulius]

Daugelyje tu oro uostu teritorijose karves ganosi nes jau ten viskas zole apzele, o kaikuruose parasiutinkai bazuojasi.