[VNO] Tarptautinis Vilniaus oro uostas

[alm]

Kazimierai, čia gerų geriausiu atveju yra 135 laipsniai .
180 laipsnių yra tiesė.

Nu jei būt labai tiksliam, piešinuke tų laipsnių bus virš 140

[x21]

...AŠ piešinėlyje pateikė tokio kampo pavyzdį

Dar vienas matematikas... AŠ piešinėlyje nera 270 laipsniu kampo, yra 3 kampai po 90 laipsniu...

[Kitas]

Kur adminai žiūri, čia kas, jaunųjų geometrikų puslapis? Per 2 puslapius filosofavimai kas yra kampas ir kaip jį matuoti, aišku pažvengiau, bet gal užteks? Priedo, nežinau kur oro uostuose yra daromi persikyžiuojantys takai (čia apie klausimą kokį nuvažiavimą darys). Gal tik Bangkoko oro uoste mačiau, bet ten šlagbaumai mašinoms sudėti, kai lėktuvas nuo nuriedėjimo tako prie vartų važiuoja.

[Al1]

Tai kad berods Heathrow, Gatwicka ir Stansteda valdo tokia lyg ir nevalstybine imone BAA. Neseniai per zinias UK buvo daug kalbama kad antimonopoliu kontora rekomenduoja velgi 2 is ju parduoti (ir viena is 3 didziuju Skotijoj). Wikipedijoj placiau parasyta. Ypac daug apie tai rekia Ryanair, periodiskai imesdami kokia kandzia naujiena savo stilium .

Valdyti yra viena, o kam priklauso - kita. Vilniaus silumos tinklai (o ir daugelio kitu Lietuvos miestu silumos tinklai) yra isnuomoti privacioms bendrovems, bet jie nuosavybes teise priklasuo savivaldybems. Taip ir tavo minimu atveju. O kaid Rynnair rekia, tai gal turi interesu. Taciau saugumas yra svarbiau nei kazkieno privatus interesai.

[Mantas]

Kur adminai žiūri, čia kas, jaunųjų geometrikų puslapis? Per 2 puslapius filosofavimai kas yra kampas ir kaip jį matuoti, aišku pažvengiau, bet gal užteks? Priedo, nežinau kur oro uostuose yra daromi persikyžiuojantys takai (čia apie klausimą kokį nuvažiavimą darys). Gal tik Bangkoko oro uoste mačiau, bet ten šlagbaumai mašinoms sudėti, kai lėktuvas nuo nuriedėjimo tako prie vartų važiuoja.

Būtent. Baikit tas nesąmones ir atgal į temą

[Aš]

Dar vienas matematikas... AŠ piešinėlyje nera 270 laipsniu kampo, yra 3 kampai po 90 laipsniu...

O jei padaugintum kampų skaičių iš kiekvieno jų dydžio?

Taip buvo bandoma parodyti, ką kaskas galėjo turėti omenyje, mėginant atsakyti į tavo klausimą. Prie to brėžinuko galima priekabiauti ir dėl kitų priežasčių, tarkime, kad ir būtinybės daryti tokį lankstą (jei jau žymimos kliūtys, tai jos turėtų vos ne sekti pažymėtą kelią jam iš kairio šono), bet neverta tame ieškoti precizikos.

<...> 270 laipsniu atrodo taip kaip nurodziau paveikslelyje:

Kiek suprantu tai cia jusu manymu ne 270? Tai tada kiek?

Nežiūrint į kampo lanko dydžio tikslumą, tereikėjo raudoną apskritimą nubrėžti kitoje kreivės pusėje ir būtum nesuklydęs

[Shaolinas]

Tai kad berods Heathrow, Gatwicka ir Stansteda valdo tokia lyg ir nevalstybine imone BAA. Neseniai per zinias UK buvo daug kalbama kad antimonopoliu kontora rekomenduoja velgi 2 is ju parduoti (ir viena is 3 didziuju Skotijoj). Wikipedijoj placiau parasyta. Ypac daug apie tai rekia Ryanair, periodiskai imesdami kokia kandzia naujiena savo stilium .

Tikrai taip, sie trys oro uostai priklauso BAA (British Airports Authority). BAA siuo metu priklauso ispanu kompanijai Gruppo Ferrovial.
Pati BAA buvo privatizuota dar Margaret Thatcher laikais.

[Al1]

Tikrai taip, sie trys oro uostai priklauso BAA (British Airports Authority). BAA siuo metu priklauso ispanu kompanijai Gruppo Ferrovial.
Pati BAA buvo privatizuota dar Margaret Thatcher laikais.

Cia dar klausimas iskyla. Gal BAA tik operatorius, vykdantis veikla, o patys oro uostai priklauso valstybei?

[smb]

Ne, BAA yra savininkas. BAA buvo įkurta 1966 metais valstybės, kaip bendrovė, valdanti Heathrow, Gatwick, Stansted ir Prestwick oro uostus. Po kelių metų kompanijai dar buvo atiduotas Glazgow, Aberdeen ir Edinburgo oro uostai. Margaret Thatcher iniciatyva oro uostai buvo privatizuojami ir 1986 metais BAA kompanija buvo pilnai privatizuota. Tuo metu jos valdomas turtas buvo vertinamas 1,2 mlrd. svarų.

1990 metais ši kompanija pardavė Prastwicko oro uostą.

2006 m. BAA nupirko Grupo Ferrovial už 20 mlrd. dolerių. Įvykus pirkimui, kompanija buvo reorganizuota į uždarą bendrovę ir pasitraukė iš biržos.

2005 m. gruodį Vengrijos vyriausybė privatizavo Budapešto oro uostą ir jį nupirko ta pati BAA (75 proc. akcijų) už 1,2 mlrd. svarų. Vėliau, Ferrovial įsigijus BAA buvo nuspręsta Budapešto oro uostą parduoti.

BAA taip pat operuoja keliuose JAV oro uostuose - Baltimorės, Bostono, Indianapolio - bet ten neturi nuosavybės, yra tik operatorius.

Taigi, BAA yra privati uždaroji akcinė bendrovė, kuriai šiuo metu priklauso didžiausi Britanijos oro uostai nuosavybės teise. "Ryanair" ir kitos kompanijos ant jos burnoja ir skundžia vis Europos Sąjungos konkurencijos tarnyboms, jog ši kompanija būtų pripažinta monopolininke ir įpareigota parduoti kelis oro uostus. Manoma, jog anksčiau ar vėliau ES turėtų priversti BAA taip pasielgti.

Taip kad oro uostai nėra "šventa karvė" visose šalyse valdoma valstybės. Mano nuomone, privatizuoti galima viską

[Perfect]

Net ir sąžinę ?

[a_p]

Net ir sąžinę ?

Na, ji seip ar taip privati

O del privatizavimo, tai mano nuomone jis apsimoka tik ten kur egzistuoja konkurencija. Tik tai gali priversti versla pajudinti subine ir pateikti geresniu produktu uz pigiau.

Jei jokios konkurencijos nera, tada is privatizavimo jokios naudos. Privatus verslas i toki bizni ziures kaip i licenzija spausdinti pinigus, t.y. produkcija/paslaugos bus prastos ir brangios. Klientai - nesvarbu, juk niekur nepabegs. Viesa imone bent jau neturi tokio stimulo maksimizuoti pelna, todel gali pateikti geresniu paslaugu ir uz pigiau.

[gruobuonis]

Na, ji seip ar taip privati

O del privatizavimo, tai mano nuomone jis apsimoka tik ten kur egzistuoja konkurencija. Tik tai gali priversti versla pajudinti subine ir pateikti geresniu produktu uz pigiau.

Jei jokios konkurencijos nera, tada is privatizavimo jokios naudos. Privatus verslas i toki bizni ziures kaip i licenzija spausdinti pinigus, t.y. produkcija/paslaugos bus prastos ir brangios. Klientai - nesvarbu, juk niekur nepabegs. Viesa imone bent jau neturi tokio stimulo maksimizuoti pelna, todel gali pateikti geresniu paslaugu ir uz pigiau.

šiuo atveju pagrindinis konkurentas Rygos oro uostas, greitai taps Kauno. Aišku ir kiti Europos oro uostai, per kuriuos lietuviai skraidinami tranzitu. Tad norint pasiekti geriausią rezultatą įmonei (aišku ir pirkėjui), reikia maximaliai dėti pastangų švelninant konkurentų įtaką verslui. O tai daryti (ir kaip daryti), labiausiai rūpi tam, kuris skaičiuoja savo pinigus, o ne valstybės.

[a_p]

šiuo atveju pagrindinis konkurentas Rygos oro uostas, greitai taps Kauno. Aišku ir kiti Europos oro uostai, per kuriuos lietuviai skraidinami tranzitu.

Jie pernelyg toli, kad butu tikri konkurentai.

Tad norint pasiekti geriausią rezultatą įmonei (aišku ir pirkėjui), reikia maximaliai dėti pastangų švelninant konkurentų įtaką verslui. O tai daryti (ir kaip daryti), labiausiai rūpi tam, kuris skaičiuoja savo pinigus, o ne valstybės.

"aisku ir pirkejui" galioja tik tada, kai pirkejas (klientas) gali rinktis. Bet jei artimiausias konkurentas yra Ryga, tai konkurento skaityk nera. Todel mazinti paslaugu kainas ir gerinti kokybe nera prasmes. Uztat galima tik spausti savikaina aukojant kokybe.

[smb]

Ryga tikrai yra konkurentas Vilniui. Neišvengiamai.

Priežastys kelios:
1. Ryga nėra per toli - 300 km nėra didelis atstumas. Vilniečiams gal ir nepatogu, bet Klaipėdiečiams, Šiauliečiams, Panevėžiečiams tai iš vis jokio skirtumo.
2. Tranzitas. Ryga ir Vilnius yra pernelyg arti ir egzotiškesniems, tolimesniems maršrutams vien latvių ir vien lietuvių neužtenka: todėl neišvengiamai darysis tranzitas arba per Vilnių, arba per Rygą.

Vilnius konkuruoja ir su Kopenhaga, ir su Stokholmu, ir su Frankfurtu, ir su Praha, ir su Helsinkiu, ir su Kijevu - į šiuos Europos miestus daugiausia tranzito yra išvežama. Aš nekalbu apie tai, jog VNO turi šiuos oro uostus aplenkti - toli gražu. Bet efektyviai dirbdamas su avialinijomis ir atidarydamas daugiau tiesioginių krypčių VNO galėtų mažinti srautus šiomis kryptimis.

O dabar tiesiogiai skrendančių iš VNO yra nedaug. Už tai krūvą "airBaltic" išsiveža į Rygą, "Czech" krūvas į Prahą, SAS išsiveža į Kopenhagą ir Stokholmą, "FlyLAL" išveža Ukrainos avialinijoms į Kijevą, o "Finnair" grietinėlę susigriebia išsiveždama tranzitą į Helsinkį. Dar kažkiek LOT'as nusiveža į Varšuvą.

Aš už Vilniaus konkurencingumo didinimą. Neaplenksim mes Kopenhagos, Varšuvos, Prahos ar Helsinkio. Jau ir Rygos, ko gero, neaplenksim. Bet tai nereiškia, jog turim Vilniaus oro uostą uždaryt. Reika jį laikyti konkurencingą ir savo pyrago riekę atsiriekt.

[a_p]

Ryga tikrai yra konkurentas Vilniui. Neišvengiamai.

Priežastys kelios:
1. Ryga nėra per toli - 300 km nėra didelis atstumas. Vilniečiams gal ir nepatogu, bet Klaipėdiečiams, Šiauliečiams, Panevėžiečiams tai iš vis jokio skirtumo.

300km man kaip vilnieciui yra milziniskas atstumas. Ir del gaistamo laiko ir del keliones kastu.

Kazkas turi nuvezt, veliau turi parvezt. 4x300 jau 1200km. arba koks 1000lt imant kuklia masina. Plius 2 dienos sugaisto laiko tam kuris imasi veziot.

Tai yra tas laiptas kuris VNO savininkui leidzia atsipalaiduot.

2. Tranzitas. Ryga ir Vilnius yra pernelyg arti ir egzotiškesniems, tolimesniems maršrutams vien latvių ir vien lietuvių neužtenka: todėl neišvengiamai darysis tranzitas arba per Vilnių, arba per Rygą.

Tranzito poziuriu - taip, bet man kaip vietiniam keleiviui is to dideles naudos nera. Atsiradus papildomu reisu kainos man kaip vartotojui del to visai neprivalo sumazeti.

[smb]

Pažįstu bent dešimt Europoje studijuojančių studentų, kurie autobusu ramiai važiuoja į Rygą ir iš ten skrenda su "Ryanair" ar "easyJet". Kaštai nepalyginami. Aš daugumoj skraidau už kompanijos pinigus tai bilietas ar 500 LTL brangiau ar pigiau tai prisipažinsiu mažai rūpi.

1000litų kelionei paėmei baisų komforto reikalavimą. Tokie, kuriems tiek komforto reikia, tai gal ir nekonkuruoja. Bet kelionė autobusu kainuoja nuo 30 litų:
http://www.eurolines.lt/default.htm?...le&pageid=1361. Nėra bėdos ir pavažiuoti.

Juolab, kad paskutiniu metu labiausiai auga ne verslo skraidytojų segmentas, o būtent masės pradeda asmeininiais tikslais daugiau skraidyti. Tai jiems Ryga autobusu nėra taip toli. Juolab, jog Vilniuje gyvena tik 1/6 Lietuvos gyventojų. Kitiems yra dar arčiau.

O tranzitiniai skrydžiai laiko kainas žemiau. Pvz. "FlyLAL" reisas Vilnius-Roma konkuruoja su reisu Vilnius-Ryga-Roma. Palygink kainas - pamatysi. Būtent tokio reiso per Rygą buvimas verčia "FlyLAL" laikyti Vilnius-Roma kainą žemesniame lygyje.

[alm]

300km man kaip vilnieciui yra milziniskas atstumas. Ir del gaistamo laiko ir del keliones kastu.

Kazkas turi nuvezt, veliau turi parvezt. 4x300 jau 1200km. arba koks 1000lt imant kuklia masina. Plius 2 dienos sugaisto laiko tam kuris imasi veziot.

Rašai kaip koks (praleista) amerikonas. Autobusai veža, oro uoste mašiną palikt galima (beje smarkiai pigiau nei Vilniuje) ir t.t.

Tranzito poziuriu - taip, bet man kaip vietiniam keleiviui is to dideles naudos nera. Atsiradus papildomu reisu kainos man kaip vartotojui del to visai neprivalo sumazeti.

Ir visgi šiuo metu į miestus į kuriuos skrendama tiesiogiai paprastai galima suskraidyt dvigubai pigiau nei į tuos kur reikia persėdimo.

[x21]

...masės pradeda asmeininiais tikslais daugiau skraidyti. Tai jiems Ryga autobusu nėra taip toli. Juolab, jog Vilniuje gyvena tik 1/6 Lietuvos gyventojų. Kitiems yra dar arčiau....

Papildysiu. Estai paleido autobusu marsruta 3 kartus i para Klaipeda-Siauliai-RIX-Ryga... ir atgal. Keleviu pilnas autobusas, bilietus geriau pirkti isanksto, jie parduodami internete, trecdalis keleiviu vakarieciai. Bilieto kaina Siauliai-RIX-Ryga - 28Lt, su paprastu autobusu 25Lt. Atstumas nuo Siauliu iki Rygos 130 km, autobusas vaziuoja 2 val lygiai. Nuo Klaipedos iki Rygos autobusas vaziuoja 4,5 valandas. Komfortas idealus. Nemokama kava/arbata kiek nori, tualetas, keleiviu informacija 4 kalbom (LT, LV, RU, EN), filmai, koncertai per monitorius, komfortiskos sedines su dideliu zingsniu, saugos dirzais ir staliukais, individualus paketai siukslem, nemokamu Wi-Fi visa kelione ir ~220V rozetem notams... koroce - kosmosas. Siaip ir is isores ir is vidaus jis atrodo kaip kosminis aparatas:



konkreciai su situ autobusu vaziavau pries menesi i Ryga, fotke padaryta Rygos autobu stoties perone.

[Linas]

300km man kaip vilnieciui yra milziniskas atstumas. Ir del gaistamo laiko ir del keliones kastu.

Kazkas turi nuvezt, veliau turi parvezt. 4x300 jau 1200km. arba koks 1000lt imant kuklia masina. Plius 2 dienos sugaisto laiko tam kuris imasi veziot.

Tai yra tas laiptas kuris VNO savininkui leidzia atsipalaiduot.



Tranzito poziuriu - taip, bet man kaip vietiniam keleiviui is to dideles naudos nera. Atsiradus papildomu reisu kainos man kaip vartotojui del to visai neprivalo sumazeti.

Tau, kaip vilniečiui, 300 km yra milžiniškas atstumas, o kitiems, manai visai mažiukas? Iš kitokio molio drėbtas esi? Gaila, kad į Vilnių kol kas neskraido lėktuvai su First class; būtų kaip tik tau.

[x21]

300km man kaip vilnieciui yra milziniskas atstumas. Ir del gaistamo laiko ir del keliones kastu. Kazkas turi nuvezt, veliau turi parvezt. 4x300 jau 1200km. arba koks 1000lt imant kuklia masina. Plius 2 dienos sugaisto laiko tam kuris imasi veziot....

Pas tave arba su matematika prastai... ar sugebejimai planuoti savo marsruta ir finansus nekokie, jei tau iseina 1000Lt ir dvi dienas vargo.
Dovanoju tau greitesi ir pigesni varianta:
1. Vaziuoji autobusu-expresu iki Siauliu
2. Toliau estisku expresu iki RIX

moki apie 70Lt i viena gala, vaziuoji 5 val.