Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[Vitas]

Tai kad dar tik si pavasari paskelbtas konkursai projektavimo darbu pirkimui nuo sienos su Lenkija iki Marijampolės ir nuo Marijampolės iki Kauno. Kazkodel iskaidyta i du konkursus...
Kokie dar ten tiesimo darbai...

Dar net neprojektuota, o pinigų "Rail Baltica" miglai pūsti matomai išleista
Lankiausi Žuvinto rezervato apylinkėse, tai kai kurie gyventojai pasisakė jau žinoję, kur tiksliai planuota tiesti "Rail Baltica" nuo Krosnos šiauriniu Giluičio ežero pakraščiu...
Žmonės jau žinoję, kieno žemes kiek lies...
Visi tada nerimavę, kaip traukiniai "padangių greičiais žeme" važinės pro Žuvinte kylančius ir besileidžiančius paukščių būrius.
Vėliau "Rail Baltica" mitas nuo sienos pasuko kitur, aplenkė Šeštokus...

[liutass]

Kaip supratau is 5 kanalo ziniu, vilniaus proto bokstai nusprende, kad kaune per artimiausius 25 metus europines vezes nebus.

[Al1]

Maziau klausyk tokiu ziniu. Dar is visko neaiksu, kaip cia bus su ta "RailBaltica".

[Aš]

Europinės vėžės, o kartu, ir Kauno Logistikos Centro statyba turėtų prasidėti apytiksliai po 25-ių metų, maždaug 2022-2033 metais.

Įdomu, ką apie tai galvoja mūsų užsienio partneriai. Koks lieka šio projekto ekonominis pagrįstumas, kai pajėgumai arba bent jau kai kurios charakteristikos, atsiliekančios vien nuo šiandienos standartų, bus diegiamos dar tik po kelių dešimtmečių. Kaip keičiasi projekto sąmata.

Tragikomedija. O galėjo būti tikrai reikšmingas regiono plėtrą stumtelėjęs projektas.

[Wycka]

Šis tas apie RailBaltica:
RAIL BALTICA PROJEKTAS LIETUVOJE
Greitojo, 1435 mm vėžės pločio, geležinkelio ruože Pietų-šiaurės kryptimi iš Varšuvos iki Talino per Belstogę, Kauną, Rygą, Lietuvos teritorijoje pirmiausia numatoma tiesti nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybės sienos pro Marijampolę iki Kauno.

Tiesiant naują geležinkelio ruožą bus atliekami dviejų pakopų statybos darbai. Pirmajai pakopai preliminariai planuojamas projektinis traukinių greitis 160 km/h, galutinėje pakopoje -250 km/h. Siekiant įvykdyti keleivių ir krovinių, vežimo 250 km/h greičiu reikalavimus, reikės specialių lokomotyvų, krovininių vagonų, labai išaugs išlaidos, ypač signalinei technikai.


Pirmosios statybos pakopos darbai:
1. Žemės sankasos paruošimas dvikeliam geležinkeliui.
2. Vienkelio geležinkelio tiesimas.
3. Geležinkelio tiltų ir viadukų statyba vienkeliam geležinkeliui.
4. Automobilių kelių viadukų, gyvuliu praginų, vandens pralaidų statyba dvikeliam geležinkeliui.
5. Elektros tiekimo, ryšių linijų ir kitų komunikacijų rekonstrukcija dvikeliam geležinkeliui.
6. Melioruotų plotų rekonstrukcija dvikeliam geležinkeliui.

Įgyvendinant pirmąją geležinkelio tiesimo pakopą, atsižvelgiama j antrosios pakopos parametrus, kadangi per Lietuvą einantis geležinkelio ruožas yra transeuropinio koridoriaus dalis.

Antrosios statybos pakopos metu bus atidarytas:
- greitasis geležinkelis (greitis iki 250 km/h),
- dvikelis geležinkelis,
- mišrus eismas - keleivinis ir krovininis.

Projektuojamo geležinkelio trasos pradžia numatyta per esamo geležinkelio kirtimosi su Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena vieta, tolimesnė projektuojamos trasos Lietuvos teritorijoje kryptis atitinka esamo geležinkelio sienos kirtimo kryptį ir tiesia linija pratęsiama esamų Mockavos ir Šeštokų geležinkelio stočių link.

Prieš Mockavą 6,5 km geležinkelio trasa daro 42°42' posūkį Marijampolės pusėn ir su nežymiais posūkiais, apeinant esamas reljefo ir užstatymo kliūtis, nedaug nukrypstant nuo teorinės tiesės, ateina j Marijampolės krovinių perkrovimo stoti šalia Baraginės gyvenvietės.

Tarp naujos trasos ir esamo geležinkelio ties Marijampolės stotimi yra 1,3-1,5 km ruožas, leidžiantis lygiagrečiai įrengti skirtingo vėžės pločio geležinkelio kelius sąstatams važiuoti j perkrovimo aikšteles. Už Marijampolės iki Kauno geležinkelio trasos kryptis taip pat artima teorinei tiesei. Trasos pabaiga šiam projektavimo etapui 85,1 km, prieš susikirtimą su rajoninės reikšmės keliu N r. 1913 Kaunas-Pakuonis.

Tolimesnė trasos kryptis kol kas dar nenumatyta. Galimi rytinio bei vakarinio Kauno miesto aplinkkelio variantai. Galutinis pasirinkimas priklausytų nuo visos trasos alternatyvų išsamios analizės.

Rail Baltica geležinkelio tiesimas pagyvins atskirų Lietuvos regionų ekonomikos ir verslo plėtrą. Teritorijose, per kurias eis šio geležinkelio trasa, bus sukurta daug darbo vietų - keleivių ir krovinių stotyse, terminaluose, logistikos centruose, aptarnavimo bei serviso srityse.

Šiandien dar nenuspręsta, per kuriuos miestus turi eiti Rail Baltica trasa nuo Kauno iki Rygos. Svarbu, kad ji eitų pačiu greičiausiu maršrutu nuo Kauno iki Rygos, bet, kita vertus, reikia nuspręsti, per kuriuos miestus trasa eis, kad atneštu regionų vystymuisi visokeriopos naudos. Dabar svarstomi dvi galimos trasos alternatyvos: 1) Kaunas-Gaižiūnai- Radviliškis-Šiauliai-Joniškis-Ryga; 2) Kaunas-Karmėlava-Panevėžys-Joniškis-Ryga. Kiekviena iš jų turi teigiamų ir neigiamų pusių, apie kurias šiandien Lietuvoje plačiai diskutuoja ir transporto specialistai, ir plačioji visuomenė. Kuris iš šių variantų bus pasirinktas ir per kuriuos Lietuvos miestus eis Rail Baltica trasa, parodys artimiausia ateitis.

Lietuva jau atliko šiuos I koridoriaus parengiamuosius darbus:

- Parengė teritorinio planavimo dokumentą naujai geležinkelio trasai Lenkijos ir Lietuvos siena - Kaunas (Rokeliai) - iš viso 85 km, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

- Atliko ikiprojektinę studiją, įvertinant poveikį aplinkai ir parengė galimybių studiją intermodaliniam terminalui prie Kauno įsteigti, numatant I ir IXD transporto koridorių geležinkelio linijų skirtingo pločio vėžės (1435-1520 mm) sujungimą, naudojant dabartiniu metu funkcionuojantį automatinį aširačių pločio keitimo įrenginį SUW 2000.

- Lietuva suderino su Lenkijos geležinkeliais valstybės sienos kirtimo vietą.

Linijos dalis Varšuva-Kaunas-Šarkiai yra įtraukta į Europos sutarties (AGC) dėl pagrindinių geležinkelio linijų priedus. Tai reiškia, kad abi valstybės Įsipareigojo plėtoti šį maršrutą pagal šioje sutartyje nustatytus minimalius techninius standartus ir siekiant investicijų efektyvumo pritraukti krovinių bei keleivių srautus. Šiai linijai suteiktas Europos sutarties projekto Nr. E75. Esminis modernizavimas Kauno link bus šios sutarties įgyvendinimo pradžia.

Lietuva planuoja 2004 m. parengti teritorinio plano projektą ir paraišką finansavimui iš Europos paramos fondų gauti, 2004-2006 m. rengti projektus, 2007-2010 m. vykdyti pirmojo geležinkelio tiesimo etapo darbus.

Vakarų investitoriai nori pas mus atvykti saugiai, patogiai ir greitai, o tam turi būti nutiesti šiuolaikiniai geležinkeliai ir automobilių keliai, atitinkantys XXI amžiaus techninius parametrus. ES senose šalyse susisiekimui tarp miestų daugiausia yra naudojamas geležinkelis. Reikia tikėtis, kad netolimoje ateityje ir į Baltijos šalių sostines jie važiuos ekologiška bei ekonomiška transporto priemone - greituoju geležinkeliu.

Daugiau apie tai:
http://www.tid.lt/lt/pages/view/?id=79

P.S.: dar įdomus dalykas apie tai: "Vidutinis keleivinių traukinių greitis [dabar egzistuojančiame Baltijos valstybių geležinkelio ruože Talinas - Ryga - Kaunas - Varšuva] - 59,5 km/h. Minimalus kelionės laikas Talinas - Varšuva linijoje - 18 h 31 min., kai atstumas nesiekia 1000 km. Greitis kai kuriose ruožo dalyse nesiekia net 80 km/h"

[liutass]

„Rail Baltica“ koordinatoriaus laukia tiesūs klausimai


Trečiadienį į Lietuvą atvyksta Europos Komisijos paskirtas „Rail Baltica" projekto koordinatorius Pavelas Telička.

Šiandien jis susitiks su Kauno apskrities viršininku, Kauno miesto ir rajono merais.

Su jais P.Telička aptars su „Rail Baltica" geležinkelio tiesimu ir planuojamu Viešojo logistikos centro susijusius klausimus.

Kauno apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorius Arūnas Karlonas sakė, kad iš P.Teličkos tikimasi išgirsti aiškius atsakymus dėl minėtų projektų.

„Tikimės sužinoti, ar „Rail Baltica" vėžė tikrai eis šalia Kauno ir kada tai bus įgyvendinta. Kol kas vis pasigirsta kalbų, kad vėžė gali nepasiekti Kauno. Be to, ją tikimasi įrengti iki 2025 metų, o europinės ir rusiškos vėžės sankirtoje ketinama statyti Viešąjį logistikos centrą. Tačiau Kauno regionas negali tiek ilgai laukti, nes projektui jau numatytos lėšos", - sakė A.Karlonas.

Ketvirtadienį P.Telička susitiks su susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi, dalyvaus tarptautinėje Europos geležinkelių inžinierių sąjungos, Lietuvos geležinkelių, Lietuvos geležinkelių inžinierių sąjungos (UEEIV-LG-LGIS) konferencijoje „Rail Baltica".

kaunodiena.lt info

[DSaulius]

Vilniuje šiandien ir rytoj vyksta Europos geležinkelių inžinierių asociacijos (UEEIV) ir Lietuvos geležinkelių inžinierių sąjungos (LGIS) organizuota konferencija europinio standarto geležinkelio „Rail Baltica" techniniais klausimais. Jos darbą remia AB „Lietuvos geležinkeliai".

Konferencijoje dalyvauja Europos Komisijos „Rail Baltica" projekto koordinatorius Pavel Telička, Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Alminas Mačiulis, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos geležinkelių atstovai, kai kurių geležinkelių srityje dirbančių firmų specialistai.

Konferencijos dalyviai supažindinami su Lietuvos geležinkelių plėtros strategija, investicijomis į jų infrastruktūrą ir krovinių vežimų technologijas. Ypatingas dėmesys renginyje skiriamas techninėms „Rail Baltica" problemoms, projekto plėtrai kaimyninėse šalyse - Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai" bei renginyje dalyvaujančių firmų specialistai analizuoja techninius europinės vėžės geležinkelių linijos tiesimo planavimo, priežiūros nereikalaujančių statinių, skirtingų pločių sistemų suderinimo eismo saugumo klausimus ir kontaktinių laidų priežiūros problemas.

Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius A.Mačiulis konferencijoje pažymėjo, kad „Rail baltica" yra ypatingai svarbus projektas tiek nacionaliniu, tiek regioniniu, tiek ir europiniu požiūriu, nes leis išnaudoti Baltijos jūros regiono tranzito potencialą ir prisidės prie Europos transporto tinklo konkurencingumo didinimo, paskatins tolygią socialinę bei ekonominę regionų plėtrą.

„Galime pasidžiaugti, kad sparčiai auga transporto verslo dėmesys „Rail Baltica" projektui. Europos transporto ir logistikos kompanijos kartu su „Lietuvos geležinkeliai" bendrove ir Susisiekimo ministerija diskutuoja apie galimybes naudotis esama „Rail Baltica" trasos infrastruktūra kroviniams gabenti. Šie pavyzdžiai rodo aiškias „Rail Baltica" galimybes tapti ekonomiškai atsiperkančia investicija, kurios poreikis matomas jau šiandien", - teigė Alminas Mačiulis.

Pasak jo, „Rail Baltica" yra vienas didžiausių transporto projektų tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje, o sėkmingas jo įgyvendinimas didžia dalimi priklauso ne tik nuo finansavimo užtikrinimo, bet ir nuo skirtingų partnerių valios bei bendradarbiavimo.

Europos geležinkelių inžinierių asociacijos (UEEIV) generalinis sekretorius Peteris Brinkmann atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į geležinkelių inžinierių kvalifikacijos tobulinimo problemas, būtinumą sertifikuoti dirbančius geležinkelyje specialistus.

[liutass]

nieko gero. kaune RB tik 2025 (teoriškai). P gal ir visai nebus.

[liutass]

Štai ką sako Europos komisijos atstovas, projekto Railbaltica koordinatorius Pavelas Telička:

Po penkerių metų pro Kauną 120 km/h greičiu skries traukiniai. Žinoma, jei Susisiekimo ministerija ir Kauno vadovai suras sprendimą. Galiu pastebėti, kad ši Vyriausybė atliko svarbius darbus, prisidėjo, kad "Rail Baltica" projektas pajudėtų į priekį. Viskas, ko reikia, – tai yra sklandus bendradarbiavimas tarp regioninės ir nacionalinės valdžios.

Visas interviu:
http://kauno.diena.lt/dienrastis/eko...incytis-146614

O Lietuvos valdžia čia yra ir bus didžiausias stabdis, kadangi čia veikia tik asmeniniai interesai.

[jeesus]

Projektas „Rail Baltica“ juda į priekį
2008-10-03 11:40
Paulius Ugianskis | „Lietuvos žinios“

[x21]

jooo... ilga si tema gyvens...

[Wycka]

Vilniuje vyksta konferencija Rail Baltica techniniais klausimais

Spalio 2-3 d. viešbutyje Vilniuje vyksta Europos geležinkelių inžinierių asociacijos (UEEIV) ir Lietuvos geležinkelių inžinierių sąjungos (LGIS) organizuota konferencija europinio standarto geležinkelio „Rail Baltica“ techniniais klausimais.

Konferencijoje dalyvauja Europo Komisijos „Rail Baltica“ projekto koordinatorius Pavel Telička, Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Alminas Mačiulis, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos geležinkelių atstovai, kai kurių geležinkelių srityje dirbančių firmų specialistai. Konferencijos dalyviai supažindinami su Lietuvos geležinkelių plėtros strategija, investicijomis į jų infrastruktūrą ir krovinių vežimų technologijas. Ypatingas dėmesys renginyje skiriamas techninėms „Rail Baltica“ problemoms, projekto plėtrai kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ bei renginyje dalyvaujančių firmų specialistai analizuoja techninius europinės vėžės geležinkelių linijos tiesimo planavimo, priežiūros nereikalaujančių statinių, skirtingų pločių sistemų suderinimo eismo saugumo klausimus ir kontaktinių laidų priežiūros problemas.

Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius A.Mačiulis konferencijoje pažymėjo, kad „Rail baltica“ yra ypatingai svarbus projektas tiek nacionaliniu, tiek regioniniu, tiek ir europiniu požiūriu, nes leis išnaudoti Baltijos jūros regiono tranzito potencialą ir prisidės prie Europos transporto tinklo konkurencingumo didinimo, paskatins tolygią socialinę bei ekonominę regionų plėtrą.

„Galime pasidžiaugti, kad sparčiai auga transporto verslo dėmesys „Rail Baltica“ projektui. Europos transporto ir logistikos kompanijos kartu su „Lietuvos geležinkeliai“ bendrove ir Susisiekimo ministerija diskutuoja apie galimybes naudotis esama „Rail Baltica“ trasos infrastruktūra kroviniams gabenti. Šie pavyzdžiai rodo aiškias „Rail Baltica“ galimybes tapti ekonomiškai atsiperkančia investicija, kurios poreikis matomas jau šiandien“,- teigė Alminas.Mačiulis.

Pasak jo, „Rail Baltica“ yra vienas didžiausių transporto projektų tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje, o sėkmingas jo įgyvendinimas didžia dalimi priklauso ne tik nuo finansavimo užtikrinimo, bet ir nuo skirtingų partnerių valios bei bendradarbiavimo.

Europos geležinkelių inžinierių asociacijos (UEEIV) generalinis sekretorius Peteris Brinkmann atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į geležinkelių inžinierių kvalifikacijos tobulinimo problemas, būtinumą sertifikuoti dirbančius geležinkelyje specialistus.

UEEIV (kurios nariu LGIS yra nuo 1993 metų) panašias konferencijas įvairiais klausimais rengia kasmet skirtingose Europos šalyse ir tarpininkauja supažindinant geležinkelių specialistus su kitų šalių patirtimi.

http://www.kelias.net/assets/images/_em_lapis.jpg
B""t, pažiūrėjus į žemėlapį, žlugo mano paskutinė svajonė - RailBaltica pro Panevėžį...

[Eimantas]

Svarbiausias Lietuvos interesas, manau, kad atsirastų europinė vėžė iki Kauno, o kada toliau jau ne taip ir svarbu. Kauną daugmaž vienodai patogu pasiekti visiems Lietuvos gyventojams (tolimesnei kelionei į Vidurio ar Vakarų Europą).
Antra priežastis kroviniai. Visi matome kokie milžiniški krovininio autotransporto srautai iš vakarų. Dalis krovinių galėtų būti gabenami iki Kauno geležinkeliu, o toliau į rytus arba 1520 mm geležinkeliu, arba autotransportu.

[Wycka]

/\ Sutinku, bet tuo pačiu tikiuosi, kad RailBalticai pasiekus Rygą, tokios nesąmonės kaip tiesioginio susisiekimo su kaimyninių šalių sostinėmis nebebus.

[Eimantas]

Su šiuo projektu tai nesusiję, nebent nutiestų atšaką į Vilnių, kurios tikslingumu abejoju, nebent tolimoje perspektyvoje.

[Wycka]

Su šiuo projektu tai nesusiję, nebent nutiestų atšaką į Vilnių, kurios tikslingumu abejoju, nebent tolimoje perspektyvoje.

Susiję, net labai susiję. Kita vertus - Vilnius dar nėra visa Lietuva. Bus galima sėst į traukinį Vilniuje arba Marijampolėje ir Kaune persėsti kelionei į Rygą. Klaipėdiečiai, telšiškiai, plungiškiai, radviliškiečiai, panevėžiečiai ir rokiškėnai važiuotų iki Šiaulių. Bėda ta, kad šitaip traukiniu važiuoti iki Rygos iš Panevėžio kainuos tiek pat kiek autobusu, tik pastaruoju (dėl tiesesnio maršruto ir persėdimo nebuvimo) bus kur kas greičiau.

[daktaras]

/\ na bet ar daug panevėžiečių į rygą dažnai važinėja?..

[Wycka]

/\ na bet ar daug panevėžiečių į rygą dažnai važinėja?..

Pakankamai. Iš kitos pusės palyginus, daugumą turistų Panevėžyje sudaro latviai.

[LT-1]

/\ Sutinku, bet tuo pačiu tikiuosi, kad RailBalticai pasiekus Rygą, tokios nesąmonės kaip tiesioginio susisiekimo su kaimyninių šalių sostinėmis nebebus.

Siaip tai siulyciau pasidometi, kokios pozicijos del Railbaltikos laikosi dabartine Latvijos valdzia.. Va tada tai butu cia diskusiju...

[Wycka]

Siaip tai siulyciau pasidometi, kokios pozicijos del Railbaltikos laikosi dabartine Latvijos valdzia.. Va tada tai butu cia diskusiju...

Jau apie tai rašiau. LT valdininkai šalia LV yra tikri optimistai. Apie tai temoje "LV. Latvijos geležinkeliai" rašė ir fow:
"Maguonis akcentuoja, kad Rail Baltica yra politiškai naudingas projektas, bet ekonomiškai nėra perspektyvus. Europinės vėžės geležinkelis labiau tinka greitam keleivių pervežimui, o LDz prioritetas yra kroviniai. Pagrindinis krovinių srautas jiems rytai-vakarai, o ne pietūs-šiaurė."